„Tuo metu, kai prasidėjo audra, buvome pačiame Smiltynės paplūdimyje – kilo smėlio ir vėjo audra, visi pradėjo bėgti iš paplūdimio miško takelių link. Žmonės šaukė, ieškojo savų draugų, vaikai klykė, visi nuo aštraus smėlio bandė slėptis, jis pateko visur – į veidą, plaukus, ant viso kūno. Visi žmonės netilpo į keltą, tad krantinės prižiūrėtojai uždarė kairius vartus ir neleido toliau žmonėms eiti pro vieną iš įėjių. Todėl prasidėjo bėgimas pro vartelius kito įėjimo link“.
Skaitykite daugiau:
www.15min.lt/naujiena/aktualu/orai/nida-sek...
Aš ten buvau. Tirų tikriausia smėlio audra. Vėjas vartė dviračius, atsimerkti nebuvo įmanoma, trūko oro. Šiaip taip prasibrovėm iki dviračių tako. Ten skraidė šakos nuo medžių, kankorėžiai. Paskui prasidėjo lietus. Smėlį dar šiandien iš ausų krapštau.