Nu tai balansas nesueina ant 22,82 Lt, niekaip nerandu klaidos IT, TT - tikrai viskas gerai. įsipareigojimai irgi viskas gerai. Kažkas pajamose - sąnaudose ne taip, tik niekaip nerandu kur blogai

Galėjai anksčiau atsiliepti, bet aš ir parašiau 16 kodą Pasisekė

Užimk, būtinai

Jo iš Vilniaus Tiksliau iš Vilniaus rajono (šiuo momentu). O tu iš kurios Vilniaus dalies?

Tai gerai, kad tu "atvarai", o kai sėdi, žiūri visą valandą į vieną tašką ir nedaeina, kaip sutvarkyt kažką, tada ir norisi nusiraut galvą.

Nu ačiū tau, nuotaiką bent pakėlei

Kam jos reikia, jei nieko doro sugalvoti nesugeba

Aš tuoj nusirausiu galvą ir išmesiu ją į šiukšlių dėžę

Automobilio pirkimą iš fizinio asmens deklaruoti 13 kodu? (ar 16?)


Ir kodėl man meta šitą dalyką, patikrinau informaciją tas pats el. paštas nurodytas ir eds ir deklaracijoj.
PERSPĖJIMAS: Visi el. pranešimai yra siunčiami ne laukelyje "El. pašto adresas" nurodytu el. adresu, bet adresu, nurodytu EDS sistemoje. Jei deklaruojate el. būdu prašome pasitikslinti/atnaujinti EDS sistemoje nurodytą el. adresą, kuriuo būsite informuojamas.

Anoks čia neįgalumas. Čia žmogus visiškai prisitaikęs gyventi be rankų. Jam kitų žmonių pagalbos nereikia atlikti kasdieniniams užsiėmimams. Ir jisai mąsto, gali šnekėti, mokytis ir tt Aš kalbėjau apie žmones, kurie yra visiškai nesavarankiški.

Iš tikrųjų, kad ir kuo mes tikim tai yra mūsų pasąmonė Gi nesišnekėsi su savim, kai blogai būna, į kažką kreiptis tai reikia, kas kreipiasi į Dievą, kas į Budą, Alachą, kas į savo palaidus plaukus

Nenuginčijamas faktas.

Vat prisidarė sau žmonės bėdų, civilizacija.. pasiekimai.. išsivystymas.. Dabar 12 metų mokaisi tam, kad dar 4 metus galėtum mokytis po to, o tuos 4 metus mokaisi, kad po to 40 metų art. Vietoj to, kad mėgautis gyvenimu, būt su šeima. Gyventum sau suręstoj lūšnoj, vyras eitų medžiot, tu kailius dirbtum, uogas rinktum, ir visi būtų laimingi. nesistebiu, kad tiek žmonių serga psichinėm ir širdies ligom, kai šitoks stresas, visur prievolė, įtampa, spaudimas. Dirbi 5 dienas tam, kad 2 galėtum pagyventi.. Absurdas

Žiūrėk nepersiilsėk nuo tų dviejų dienų atostogų

Ar galėtų man kas nors padėti išsikapstyti?
1. N metų įmonėj buvo blogai skaičiuojamas nusidėvėjimas. Prieš tai skaičiuodavęs žmogus, skaičiavo taip: automobilio įsigijimo vertė * 10 procentų (įsivaizdavo, kad normatyvai metais yra procentai, kiek žinau prieš daug metų reikėdavo skaičiuoti būtent taip). Po to iš likusios sumos vėl daugindavo iš 10 procentų. Taip išeina, kad per mažai priskaičiavo nusidėvėjimo.
Prieš kiek konkrečiai metų atsirado tie dabartiniai 4 nusidėvėjimo būdai? Ir kokie nusidėvėjimo metodai buvo taikomi prieš tai? Kaip man šita jovalą sutvarkyt? Ilgalaikio turto apskaitos kortelės nebuvo vedamos, negaliu atsekt kiek konkrečiai kiekvienais metais buvo priskaičiuota nusidėvėjimo.
2. Kadangi prieš tai buvome individuali įmonė, savininkas mokėdavo savo sodrai mokesčius, bet kiek perverčiau banko išrašus, mokėdavo kažkaip nenuosekliai, nors sodros atsiųstoj F4 formoj rašo, kad jokių skolų neturim (ir dar priedo pagal banko išrašus trūksta man dar 228 Lt, bet gal savininkas iš savo kišenės sumokėjo, nžn) . Ir dabar buvau VMI, man pasakė, kad 2010 01 06 savininkas VMI sumokėjo 1811 kodu (ko nereikėjo daryt), ir dėl to atsirado permoka VMI 72 Lt. Apskaitos skyriaus specialistė sakė sudenk su GPM, taip ir padariau.
Dabar kaip man šitą reikalą užregistruot? Aš nežinau ar tie 72 litai buvo prieš tai priskaičiuoti ar nebuvo. Po to gal nesueis balansas jei kredituosiu sąnaudas. Patarkit ką nors.

Gerai, malonu buvo pašnekėti, einu miegot. Tik nelabai gerai, kad čia prieš pat miegą tokius negerus dalykus šnekėjom, dabar naktį košmarus teks sapnuoti.

Bet tai man atrodo čia priklauso nuo ligos "lygio". Pavyzdžiui tas pats cerebrinis paralyžius. Mano vyro pusseserė pagimdė mergaitę, gimdymo metu mergaitė patyrė kažkokią traumą. Ir ji normali guvi mergaitė, laksto krykštauja (jai dabar apie 4 metai), bet ji būdama trijų metų nešnekėjo dar ir nemokėjo valdyt burnos, jai nustatė lengvą cerebrinio paralyžiaus formą. (Nemokėjo nugurkt seilių ir tikriausiai liežuvio normaliai valdyt) Tai ją per visokius daktarus leido, ir kiek žinau būklė jos pagerėjo, lyg ir šnekėt kažką pradėjo. Tai čia kaip ir visiškai normalus, mąstantis, puikiai judantis vaikas, tiesiog su ta burna sutrikimas. Tai tokie vaikai manau yra tikrai normali visuomenės dalis ir gali gyvenime daug ko pasiekti (ne tik savo neįgalumo srityje).
Tikriausiai tas pats ir su kitom ligom, kur yra įvairios ligos formos.

Va va. Kai gyvenau mieste, kažkur mūsų kieme, gyveno du seni žmonės ir jie augino vaiką sergantį dauno sindromu. (tas vaikas apytikriai nuo 20 iki 40 metų galėjo būti, neįmanoma nuspėti jo amžiaus). Ir pastoviai jie tą net nežinau kaip vadinti vaiku ar vyru, vedžiodavo po miškelį, tas vyras- vaikas pamato šakelę kokią, paima nuo žemės ir juokias beperstojo. O tie seneliai tokie išvargę atrodo, atrodo šypsosi pro ašaras. Jie žino, kad jų vaikas niekada nesukurs šeimos, kad niekada nebus savarankiškas, ir tikriausiai puikiai žino, kad ar jie mirs pirmi ar vyras-vaikas mirs pirmas, vis tiek bus blogai.

Tame ir esmė, kad žmonės įsivaizduoja, kad tai JŲ kryžius. Tai niekeno kryžius. Visi žmonės nusipelnė būti laimingi.
O kad vaiką atiduoti būtų nepernešamai sunku, tai čia yra neginčijamas faktas. Kadangi man tie namai nepatinka, todėl ir mąstau apie kitas alternatyvas. (Kurių aišku nėra, nebent tas daktaras, kuris užsiminė apie gyvybės palaikymo nutraukimą)

Mano nuomonę iš tikrųjų galėtų pakeisti minčių skaitymo aparatas, jei toks būtų. Jeigu pamatyčiau, kad tikrai neįgalus subrendęs žmogus, kuris negali reikšt minčių ir jausmų, iš tikrųjų yra laimingas, tada reikštų, kad tokius vaikus gelbėti, auginti tikrai verta.

O Jeigu Jums nereiktų priimt sprendimo? Jeigu Jums (neduok dieve) gimtų neįgalus vaikas, ir daktaras be jūsų žinios nutrauktų gyvybės palaikymą (tik tik po gimdymo) , o Jums tiesiog pasakytų, kad jis gimė negyvas, arba ką tik mirė ir nieko nebegalima padaryt?

Taip būtent aš ir pagalvoju apie vaiką. Čia kitoms rūpi didvyriškumo jausmas, kaip prieš kitus atrodyt turinčiomis didelius instinktus, o vaiko kančia visai nerūpi. Kas iš to jei pagimdai vaiką, jis prasikankina visą gyvenimą, prasitampo pro ligonines, vaistus geria ir vis tiek miršta sulaukęs 30 metų taip ir nepamatęs ir nesupratęs gyvenimo džiaugsmo. Jei Dievas manytų, kad jam būtų geriau gyvent esant tokios būklės, tai tada nereiktų gyvybės palaikymo aparatų.
Nepriimkit asmeniškai nieko, čia tik mano subjektyvi nuomonė.

taikymas 2011 01 26

www16.zippyshare.com/v/51094531/file.html

Geras, negirdėtas anekdotas

Jei ne paslaptis, tai ko tas vaikas pasiekė?

Tai tėvai niekada nesugebėtų nužudyti savo vaiko. Aš ir kito žmogaus nesugebėčiau nužudyti. Bet yra žmonių, kurių toks darbas (kurie daro eutanazijas) ir kurios yra humaniškos. Kadangi dažni ligoniai yra psichiškai nesveiki, jie patys paprašyt eutanazijos negali, o tėvai negali (kaip tu sakei neleidžia širdis) "savanoriškai" liepti, kad jų vaikui eutanaziją padarytų. (O be to eutanazija yra kai pats žmogus paprašo mirties, eutanazija kitų paliepimu yra negalima)
Tėvams vienintelė išeitis globos namai.

Čia priklauso nuo žmogaus man atrodo.

Kaip čia pasakius, man atrodo nėra nei vienų tėvelių auginančių neįgalius vaikus, kuriems nei sekundei nebūtų užėjus mintis apie neįgaliųjų globos namus. (Aš nekalbu ten apie vieną papildomą pirštą, kurį nupjovei ir pamiršai, kalbu apie ligas, kurios paverčia žmogų daržove, arba taip subjauroja, kad žmogus negali gyventi normalaus gyvenimo (tfu tfu tfu)).
Bet tas pažįstamas pats pasakojo, kad jam ėjimas į darbą, kaip dievo dovana, kai gali pabūti kažkiek laiko tyloje, kai nesigirdi visokių spygavimų, rėkavimų, liurliavimų ir kitokių dalykų. Jų šeima darbo metu dukrą atiduoda į neįgaliųjų namus, ir sakė, kad buvo palikę kažkiek kartų per naktį (džiaugėsi, kad bent porą sykį per gyvenimą galėjo normaliai išsimiegoti).
Taigi aš manau, kad jei visuomenė pati nepabandžius paauginti tokių vaikučių smerks tėvus dėl jų sprendimo neaauginti tokių vaikų, tai taip ir kankinsis ir tie tėvai visą gyvenimą ir vaikai (kurių gyvenimas beprasmis, be jokių įprastų žmonėms tikslų, turiu galvoje bent jau kartos pratęsimą.)

Geriau nereikia ginčytis šita tema, o tai prišnekėsiu visokių baisybių, po to nebendrausit su manim Tiesiog yra pažįstamas žmogus, kuriam yra apie 60 metų, ir kuris augina 30ties metų neįgalią dukrą.