Va čia tai bent. Užknista nuolatinių viršvalandžių, mergina nusprendžia išeiti iš darbo ir tikrai ne svajonių šefui dovanoja smagų atsisveikinimo video. 4.30 val. ryto...
newsfeed.time.com/2013/09/30/woman-quits-job-wit...

Šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinio ploto), viršijanti 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ar vieno gyvenančio asmens ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. šiuo metu po 350 Lt), karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti – 2 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Kompensacijų skaičiavimo pavyzdys pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra 880 Lt per mėnesį.

Už normatyvinį plotą šis asmuo gali mokėti 20 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, t. y. (880 Lt – 350 Lt) x 20 % = 106 Lt.

Už normatyvinį karšto vandens kiekį asmuo gali mokėti 5 proc. pajamų, t. y. 880 Lt x 0,05 = 44 Lt.

Už normatyvinį geriamojo vandens kiekį asmuo gali mokėti 2 proc. pajamų, t. y. 880 Lt x 0,02 = 17,6 Lt.

Kompensacijai už buto šildymą normatyvinis kompensuojamas plotas: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;

Labas rytas,
Kad nesipainiotumėte skaitote VMI ir SODROS išaiškinimus, o ne forumo platybėse.
Taigi:
1. mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000008...
mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000007...

2. mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000008...
mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000008...

www.sodra.lt/mazosios_bendrijos

Taip galima traukti į sąnaudas remonto išlaidas ir PVM dėęti į atskiatą.
Atkreiptinas dėmesys , koks sutartyje nurodytas procentų įmonės naudojo automobilio veikloje, t.y. jei 100 proc. tuomet visą sumą trauki į sąnaudas ir PVM suma į atskaitą, jei tarkim sutartyje numatyta 80 proc. tuomet į išlaidas ir PVM atskaita traukiama proporcingai, t.y.80 proc.

Kiek daug prisiminų prikėlė man ši daina....:)

Lenkijos kunigas mirė homoseksualinės orgijos metu
Anot dienraščio „Fakt“, 45 metų pranciškonų vienuolis, kunigas Mirosławas Karczewskis prieš dvejus metus Ekvadore žuvo ne per plėšikų užpuolimą, bet homoseksualinės orgijos metu. Anot dienraščio, tokią šokiruojančią tiesą siekęs nuslėpti Vatikanas nurodė Ekvadoro ir Lenkijos episkopatams meluoti, jog vienuolį nužudė vagys, pagrobę nešiojamąjį kompiuterį bei mobilųjį telefoną.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, parengė leidinio „PVM atskaita“ pakeitimą ir papildymą. Leidinio pakeitimas yra parengtas atsižvelgiant į PVM įstatyme nustatytas naujas nuostatas dėl neįregistruoto PVM mokėtojo asmens teisės į PVM atskaitą (PVM įstatymo 57 ir 631 straipsniai).

M. Dargužaitė rašo: "Dalyvavau šiame posėdyje, nes tikėjomės Trišalės tarybos pritarimo keliems Darbo kodekso pataisų pasiūlymams, mažinantiems administracinę naštą verslui – kalbame apie privalomo atsiskaitymo lapelių išdavimo atsisakymą, darbo grafikų skelbimo supaprastinimą ir kitus, darbuotojo padėties nekeičiančius, pakeitimus. Diskusijos šiame į absurdo teatrą panašiame posėdyje nukrypo ne tik į nostalgiškus senus laikus. Čia taip pat konstatuota, kad Darbo kodeksas puikiai veikia jau 10 metų. Po kaltinimų demagogija ir išvadinimo „makaronų kabintoja“ buvo tiesiog išjungtas mano mikrofonas. Štai tokiu būdu yra svarstomi ir priimami mums visiems, darbuotojams ir darbdaviams, aktualūs sprendimai.

Šiame posėdyje pritarta tik vieninteliam simboliniam pakeitimui – keisti terminą „atsiskaitymo lapeliai“. Dabar jį vadinsime „darbuotojo informavimu apie darbo užmokestį ir darbo laiką“, tačiau darbdaviai ir toliau turės rengti „nebūtinai lapelius“ net ir tiems darbuotojams, kuriems tai nėra aktualu.



www.delfi.lt/verslas/verslas/m-darguzaite-s...

D 446 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
K 6114 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos

Laba diena,
Ne tai bus B kl. pajamos ir darbdavys GPM neišskaičiuoja, o tik deklaruoja išmokėtas sumas FR0471, o gyventojas vykdantis IDV pagal pažymą turės GPM susimokėti pats. Tačiau toks gyventojas, kuris teikia paslaugas JA su kuriuo yra susijęs darbo santykiais, negalės taikyti alternatyvaus išlaidų skaičiavimo būdo (30 proc. ) skaičiuojant apmokestinamas pajamas. Jis galės tik išlaidas priskirti faktiškai patirtas pagal dokumentus. Taip pat gyventojas turės nuo savo gautų apmokestinamųjų pajamų iš individualios veiklos sukokėti PSD ir VSD įmokas metams pasibaigus.

Na jei vyrai tokie kur tik kelnias nešiaja tai taip...

Darbas ofise man patinka, tik tada kai kolektyve nėra moterų.
Aš esu alerginga bendravimui su moterimis ir visai nesvarbu kokio ji bus proto.
Darbe su moterimis bendrauju tik darbo klausimais, negaliu pakęsti kaip prie kavos puodelio pradeda pasakoti apie savo nevykusius vyrus, apie savo išvaizdas, apie super duper vaikus. Žodžiu bobos man kelia šiurpą, todėl dabar renkuosi ne tik darbdavį bet ir jo kolektyvą.Tad jei negaliu pasirinkti kolektyvo, kuriame nebūtų bobų tai renkuosi geriau darbą namuose.

Na gyvename stebūklų šalyje

Vis pagalvoju, gal reikėtų bandyti kur nors įsidarbinti į valstybės tarnybą. Galvoju gal kaip nors galėsiu tarnautojų lygį pakelti, bet kai perskaičiau duodamų testų klausimus fantazija atšoko ir nutariau, nafig kursiu pridėtinę vertę toliau šalie ūkyje
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/valstybes...

Pagal šį pakeitimą suprantu, kad nuo 2013 m. lapkričio 1 d. reikės naujai įdarbinant darbuotojus formoje 1 -SD nurodyti ir profesiją, o nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. reikės papildomai pateikti duomenis, apie visų esamų apdraustųjų asmenų profesiją pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, pateikiant SODRAI 14-SD formą.

Pelės.Kas pavogė puponautus?

jetau kaip gi čia taip, jei paskyras turi net bažnyčios klierkai, o tu neturi
www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/di...

O už ką tu juos gerbi, jei jų nepažįsti?
Prie ko darbdavys jei darbuotojas nemoka planuoti savo darbo laiko: pusę laiko praleidi tax.lt ieškodamas informacijos, tikriausiai dar kitą tiek laiko praleidi socialiniuose tinkluose, todėl ir tenka sėdėti prie drabo iki išnaktų

Jei gyvenčiau Vilniuje tikrai teikčiau savo CV.
DU yra normalus už pusę etato, nes įmonėse už pilną etatą tokio Du nemoka. O ir žmonės ten turėtų būti įdomūs bei kultūringi. Kiek turiu draugų gėjų tai jie visi yra išskirtiniai ir patys geriausi ištikimiausi draugai...

Pirmiausia pažymėtina, kad darbo teisės santykiai atsiranda ir atitinkamai darbo įstatymai taikomi tik tuomet, kai atsiranda tam būtina sąlyga - sudaroma darbo sutartis. Pagal DK 93 str. darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida – tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi (arba vienu metu atstovauti ir vieną, ir kitą šalį) negali.
Todėl fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) pats su savimi (šiuo atveju – kaip su individualios įmonės vadovu) sudaryti sutartį (šiuo atveju – darbo sutartį) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei: sutartis, kaip minėta, – tai visada mažiausiai dviejų skirtingų asmenų, atstovaujamų mažiausiai dviejų skirtingų fizinių asmenų, susitarimas. Taigi ir darbo sutartis – tai visada dviejų skirtingų šalių: darbdavio ir darbuotojo – susitarimas, kuriame šioms šalims negali atstovauti vienas ir tas pats fizinis asmuo, o turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.
Priešingu atveju asmuo, būdamas, pvz., darbdaviu ir todėl turintis teisę pagal DK 93 str. reikalauti iš darbuotojo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas bei paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, privalėtų to reikalauti pats iš savęs. Ir atvirkščiai, asmuo, būdamas darbuotoju, reikalauti mokėti pats su savimi sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti nustatytas darbo sąlygas turėtų vėlgi reikalauti tik pats iš save kaip darbdavio. Tokie tarpusavio įpareigojimai bei reikalavimai, nukreipti tam pačiam fiziniam asmeniui, yra už teisės ribų, nes teisės santykiuose teisę taikantys, įgyvendinantys subjektai visada turi galimybę tam tikrų būdų bei institucijų pagalba panaudoti valstybės prievartą, užtikrinti įpareigojimų įvykdymą tik tuomet, kai šie įpareigojimai asmenų, turinčių teisę reikalauti jų įvykdymo, atžvilgiu nevykdomi kitų asmenų, bet ne to paties asmens. Tuo tarpu tokio įpareigojimo nėra, kai dviejų skirtingų šalių – darbuotojo ir darbdavio, kreditoriaus ir skolininko, atstovaujamų būtent dviejų skirtingų fizinių asmenų, – irgi nėra: jau egzistavęs įpareigojimas pasibaigia, kai šie du asmenys, dvi šalys sutampa, arba toks įpareigojimas išvis neatsiranda, kai dviejų skirtingų asmenų, dviejų šalių nebuvo nuo pat pradžios. Atitinkamai tokiais atvejais nėra prasmės kalbėti ir apie teisės pažeidimą, teisės nesilaikymą ir pan., – teisė tokioje situacijoje pasibaigia (arba išvis neatsiranda).
Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiejomis darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.
Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Individualių įmonių 2003 11 06 įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 01 01 ir kuris taikytinas, kaip matyti iš paklausimo turinio, Jūsų įmonei, nuostatų analizė. Antai, Įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad individuali įmonė įregistruojama, be kita ko, po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas. Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. – kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.); individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.). Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).
Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas – jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. įmonės savininkas; kad jeigu įmonės savininko įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, tai šis kitas asmuo turi būti kitu fiziniu asmeniu.
Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str. kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija ir todėl tai pagal Įstatymą jokio papildomo įforminimo nereikalauja: šiam dalykui patvirtinti būtina ir pakanka tų dokumentų, kurie pagal Įstatymą privalomi šiam fiziniam asmeniui kaip individualios įmonės savininkui.
Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo – individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

Mažosios bendrijos įstatymas įtvirtina galimybę mažąją bendriją steigėjams (nariams) pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos valdymo organų struktūrų. Pirmu atveju, mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažoji bendrija bus tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu būtų ir mažosios bendrijos valdymo organas.
Antru atveju, mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažoji bendrija bus narių susirinkimas ir vienasmenis mažosios bendrijos valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas.

Jei yra priimamas sprendimas, kad valdymo organas bus MB vadovas, tuomet su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, civilinės (paslaugų) sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas. Kai mažojoje bendrijoje yra vienas narys, mažosios bendrijos narių susirinkimas nešaukiamas, o šio nario rašytiniai sprendimai prilyginami mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimams.

Jei pasirenkate pirmą atveją tai nariai MB gali dirbti be DS.

Parengtas leidinio „Asmenų, kurie nėra registruoti PVM mokėtojais, PVM prievolės“ pakeitimas ir papildymas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, jog š.m. rugsėjo 18 -22 dienomis neveiks asmeninė mokesčių mokėtojų erdvė – „Mano VMI", todėl kai kurios e. VMI paslaugos mokesčių mokėtojams laikinai bus nepasiekiamos. Tuo metu vyks naujų techninių funkcionalumų diegimo darbai, kuriuos baigus VMI dar šį rudenį pristatys gyventojams per 10 naujų elektroninių paslaugų.Diegiant naujas paslaugas neveiks VMI sistemos

Be PVM sumos, o pirkimo PVM sumą rašykite į atskirą stulpelį.

Prie paukščio narvo užrašas:

„Jei patrauksite už raištelio prie papūgos kairės kojos- papūga pasisveikins angliškai, jei už dešiniojo- prancūziškai“.

- O jei už abiejų iškart?

Papūga lietuviškai:

- tada tu mane perplėši per pusę!

Taip.

Klega kolegos, čiulba, ulbuoja, kikena, vilnija juokas tarp byzgiančių kompų:

- Varysi į ofiso tūsą?
- O ką ten veiksim?
- Prisigersim iki žemės graibymo ir vaikščiosim nuogi.
- Tik žiūrėkim, kad žemę graibydami nenusibrozdintume veidų, - įsiterpiu.
- Tai gal geriau pirma pavaikštom nuogi, o tada prisigeriam?
- Jo, kad prisimintume, ką išvydę!
- O Ramūną pakvietėt?
- Dar ne, tuoj. (...) Ramūnai, labas. Nori į ofiso tūsą? Programa tokia: vaikštom visi nuogi, tada sėdam prie stalo, užkandam, o tada jau prisigeriam. (...) Ok, Ramūnas sutiko, ką dar kviečiam?
- Andrių!
- Andrius jau informuotas.
- Net be mūsų įsikišimo?
- Geros žinios greitai sklinda.
- O dabar negaliu jam prisiskambint.
- Pakviečiam Živilę!
- Gerai. (...) Živile, labas. Ką veiki? Klausyk, norim Tave pakviest į tūsą. Programa tokia: Andrius pavaikšto nuogas, tada visi pavalgom, tada prisigeriam. Ok? Ok. (...) Živilė sutiko, bet klausia, ar mes dabar ne išgėrę.

Nereikia pervertinti alkoholio.
Mes ir be jo kūrybiškos asmenybės.
Be jo, sakyčiau, dar kūrybiškesnės nei su juo.

Šių dienų buhalteris turi turėti matematiko, istoriko, politiko bruožų, nes istorija jam – bandymų poligonas, matematika – buhalterio kalba, politika – siekiai ir idealai. Mėgti realumą, tikslumą, turi supranti, jog planuoti ir organizuoti savo veiklą yra būtina, turi mokėti valdyti informaciją, ją kaupti, sisteminti,apibendrinti bei rengti išvadas.Turi turėti komunikabilumo ir bendros kultūros savybes.

Priminėte man vieną KPI studijų laikų istorija. Tik ką įstojus rugsėjo mėnuo ir pirmoji paskaita braižonoji geometrija. Sėdime auditorijoje laukiame dėstytojo. Grupėje buvome tik 4 merginos ir 21 vaikinas. Įeina į auditoriją senučiukas (doc. Drozda) ir vietoj pasisveikinimo, jis prieina prie manęs ir sako:
- Ko čia sėdi, nori tapti inžiniere, mergele. Atsakau :taip, o jis man: o kur tavo manikiūras? Gal tu geriau grįšk namo į kaimą, būk gera melžėja ir parduosi man, Drozdai, pieną. Aš tau ačiū pasakysiu.
Ir pradeda paskaitą nuo to kaip turi regtis ir atrodyti inžinierius, kokias turi turėti charakterio savybes.

Aš tokio darbuotojo buhalterio pareigoms nenorėčiau matyti, ne todėl kad ji dirbo virėja, o todėl, kad ji net nepasidomėjo kokias savybes turi turėti žmogus kad juo būtų, kokių žinių reikia, kad būtum buhalteriu. Praktika dar ne viskas. Kita vertus kai verslą turi juk negali dar ir mokyti žmonių, kurių toje sriyje turimos žinios lygios nuliui.

Сила есть ума не надо