Paskaita apie darbų saugą. Lektorius studentams pasakoja:
- Įsivaizduokite, kad dirbate statyboje brigadininku. Vienas jūsų statybininkas, dirbęs ant namo stogo, nukrito ir užsimušė. Ką darysite?
Studentai ima siūlyti įvairius variantus:
- Reikai iškviesti greitąją.
- O gal policiją?
- Paskambinti savo vadovui.
- Susisiekti su artimaisiais.
Lektorius išklauso variantus ir pratęsia:
- Nei vienas iš atsakymų nėra teisingas. Pirmiausiai reikia tam statybininkui užmauti šalmą ir apsaugos diržą, nes kitaip jus pasodins.

Atbėga mergaitė verkdama į virtuvę, nešina vėžliuku.
- Mamyte, jis numirė.
- Nenusimink, dukrele… Mes jį gražiai palaidosim, sukviesim visas tavo drauges, nupirksim didelį tortą, ledų...
Tuo tarpu vėžliukas iškiša galvą.
- Žiūrėk, dukrele, jis gyvas!
- Mama, gal galime jį užmušti?


- Mano žmona labai mėgsta gyvūnus, ypač šunis ir kates.
- O manoji vegetarė.

Jei šviesoforą būtų sugalvojusi moteris, jo spalvos būtų tokios:
1. Raudonas su baltais žirneliais.
2. Geltonas su įstrižomis juodomis juostelėmis.
3. Žalias su auksaspalviais blizgučiais.

Gal komandiruotę?

Kartą gyveno karalius, ir turėjo jis tris sūnus. Pasikvietė jis juos ir tarė:
- Paimkite po lanką ir strėlę, šaukite aukštai ir toli - kur jūsų strėlė nukris, ten ir nuotakas sau rasite.
Šovė vyriausias sūnus. Nukrito jo strėlė kaimiečio kieme. Ir vedė jis kaimo mergelę. Vestuves atšventė linksmai ir ilgai sau gyveno.
Šovė vidurinis sūnus. Nukrito jo strėlė sėkmingiau - į pirklio kiemą. Ir vedė jis pirklio dukrelę, atšventė vestuves linksmai ir gyveno ne tik ilgai, bet ir turtingai.
Šovė jauniausias sūnus. Nukrito jo strėlė į bankininko kiemą. Vestuves atšventė kartu su uošvienės laidotuvėmis. Ir gyveno ne tik ilgai bei turtingai, bet ir laimingai...

Tai kad darbo diena, tik 1 valanda sutrumpinta.
Ir dar ją galima persikelti.

Mergytė atbėga pas tėvą, nešina katinu:
- Tėte, tėte, o aš jau žinau, kam pas katiną šitie du rutuliukai.
- Nu? - išsižioja tėtis.
- Ogi miaukimui, žiūrėk! - ir paspaudžia rutuliukus.

Čia jau visus pabaigė

Moteriškė atlekia pas gydytoją, su ašarom akyse prašo padaryti jai abortą: vyras buvo išvažiavęs, grįš, užmuš... Gydytojas žiūri:
- Taigi madam, jau per vėlu kažką daryti, jums gimdyti metas!
Vai, vai, moteriškė verkia, ašaroja... Gydytojui pagailo bobelės, ir jis sako:
- Galima taip padaryti. Už poros dienų darau operaciją vienam klierikui, tai pasakysim, kad vaikelis buvo rastas jo pilve... Atseit, stebuklas, ar kaip ten...
Kaip tarė, taip padarė. Atneša klierikėliui po operacijos vaikutį. Klierikas apakęs:
- Kaip tai? Tai juk neįmanoma!!!
Ką darys vargšas, pasiėmė vaiką su savim, augina. Visiems sako, kad našlaitį priglaudė. Praėjo 18 metų, klierikėlis jau klebonas... Pasikvietė kartą tą vaiką ir sako:
- Tu jau didelis, pats metas atskleisti tau tavo gimimo paslaptį...
- Paslaptį? - nustemba vaikinas. - Tai nejaugi... Spėju, kad jūs esate mano tėvas...
- Ne, sūnau... Aš tavo mama...
- Kąąą????
- Taip, štai dokumentai iš ligoninės, kad tu buvai rastas mano pilve. Retas atvejis, bet pasitaiko...
- O tėvas kas tada?
Klebonas raudonuodamas:
- Mūsų vyskupas...

O kaip paprasčiau?

Galima, kiek žinau.

Nebent, jei avansas neviršija pusės mėn. atlyginimo.


O paskui atneš pareiškimą - ir ATE!
Ir dar pasirodys, kad jis iš atostogavo į priekį kelias savaites, o pinigų nėra kaip susigražinti.
Atsargiai reikia su tokiais.

Gali, bet aš tai nemokėčiau.

Tikrai

Lietuva paskelbė karą Kinijai. Apie tai Kinijos diplomatai pranešė vyriausiąjam Kinijos karinių pajėgų vadui. Tas ir klausia:
- Ė, o tai kiek jų yra iš viso?
- 3 milijonai.
- O kokiame jie viešbutyje?

Nevalstybinėms įmonėms rekomenduojamas.

Seniau kai dirbau kitoje įmonėje su bankroto procedūromis susidurdavau nuolat.
Mes, buhalterija, darydavome tik išrašus: excel'inėje lentelėje gražiai surašydavom skolą, nuo kada tiektos paslaugos, kada neapmokėta, delspinigiai ir t.t. Toliau dokumentų kopijos: sąskaitos, kvitai, perspėjimo laiškai su vokai ir t.t.
O jau patį lydraštį visai tai krūvai rašydavo juristas.

Gerai, gerai, įkalbėjai.
Penktadienį, tai penktadienį.

Nešvanki , man išvertė baisiau, aš tik nenorėjau taip parašyti...


Dar apie kalbas.
Žinote, kaip būna pasirašant laišką, pridedamas kultūringas palinkėjimas, tipo "Su pagarba - Petras" ar "Best regards - John". Estiškai pastarasis palinkėjimas rašomas kaip "Lugupidamisega". Nežinodamas, gali ir įsižeisti...

XVIIIa. Jaunas vaikinas buria iš ramunės:
"Myli- nemyli...".

XIXa. Jaunas džentelmenas su cilindru buria iš ramunės:
"Myli? Aišku mane myli! Duos- neduos...".

XXa. Vaikinas su džinsais buria iš ramunės:
"Myli? Kam rūpi šios nesąmonės! Duos? Aišku! Atsistos- neatsistos...".

XXIa. Neaiškios lyties padaras žiūri į ICQ ramunėlę monitoriuje:
"Aš tave myliu! Aš tavęs noriu! Susitikime!"
ir buria:
"Moteris? Vyras? Aktyvus? Pasyvus?".

Ne, ne, ne!
Boso diena sekmadienį:

day.lt/diena/2005.10.16

O sekmadienį mes nedirbame!

Vertimas:

Ar jūs norėtumėte manęs šianaktį...
Lia lia lia...

-Kaip gyvenat, Tautiečiai, - juokauja Brazauskas susitikime su tauta.
-Gerai! - juokauja Tautiečiai...

Tikslią datą, prašyčiau...

Į temą:

Už dainas pagal fonogramą reiktų mokėti pinigų kopijomis.

Niekaip negaliu suprasti dviejų dalykų: iš kur atsiranda dulkės ir kur dingsta pinigai.

Nėra už ką!

Taip.

Lia, lia liiaaa
Lia, lialialialialia, lialialia, liiaaa
Lia, lialialialialia, lialialia, liiaaa
Lia, lialialialialia, lialialia, liiaaa

Taip.