Kartą gyveno du peliukai. Visi juos skriausdavo. Nusprendė peliukai aplankyti gudrųjį apuoką ir paklausti jo ką daryti:
- Gudrusis apuoke, patark mums ką daryti. Visi mus skriaudžia: katinai, pelėdos ir kiti gyvūnai.
Apuokas pagalvojo:
- O jūs tapkite ežiukais. Ežiukai yra spygliuoti ir jų niekas neskriaudžia.
Peliukai apsidžiaugė ir nubėgo namo. Bebėgant vienas peliukas susirūpino:
- O kaip mes tapsime ežiukais?
Peliukai apsisuko ir vėl nubėgo pas apuoką. Atbėgę klausia:
- Gudrusis apuoke, o kaip mums ežiukais tapti?
Ir atsakė apuokas:
- Jaunuoliai, jūs manęs dėl smulkmenų netrukdykit. Aš strategijas kuriu.

Tu čia, Sebestijonai, iš gyvenimo pavarei ... ... ... ... ... ... ar iš interneto?

Dingo blondinei šiltas vanduo duše. Paskambina ir išsikviečia santechniką. Praeina 30 min, skambutis į duris.
Blondinė pažiūri pro akutę į santechniką ir klausia:
- Kas tu?
Vyras:
- Santechnikas!!!
Blondinė:
- Slaptažodis!
Santechnikas pažiūri pro rakto skylutę ir sušunka:
- A girdi garbaniau, pakviesk mamą!!!

Pasidaryk excelyje lentelę.
Viršuj užrašas: Įrankių apskaitos kortelė
Žemiau Darbuotojo vardas ir pavardė

Toliau lentelė, joje grafos:
Eilės Nr.
Suteiktas įrankis
Vienetai,
kaina
data
parašas
pastabos

Viskas

Per tikybos pamoką mokytoja klausia:
- Vaikai, kur yra Dievas?
- Žemėje!- sako Ona.
- Danguje!- sako Jonas.
- Mumyse!- sako Marytė.
- Mūsų tualete!- sako Petriukas.
- Petriuk, ką šneki?
- Tai tiesa, nes mama kas rytą, klibindama tualeto duris, sako: "Dieve mano, tu vis dar čia?"

Šita laida turėjo sudrebinti Lietuvą...
Tik nežinau, ką turėta omeny: gal iš juoko???

[quote=Aradija]na gerai gerai prisipazinsiu dukartus pasinaudojau

Anekdotas:
- Mieloji, tu nuostabi, kaip šios gėlės!
- O aš tikėjausi, kad esu nuostabi, kaip auksinė apyrankė...

Paštininkas pristato siuntinį adresatui prestižiniame kvartale. Duris atidaro kokių dešimties metų berniūkštis: vienoje rankoje iki pusės nugertas konjako butelis, kitoje - storas kubietiškas cigaras rūksta. Paštininkas suglumęs:
- Eee... tėveliai namie?
Berniūkštis elegantišku rankos mostu užtraukia cigarą, lėtai, pasimėgaudamas išpučia dūmus pro nosies šnerves, pasižiūri į lubas, pagalvoja ir sako:
- O, pats, kaip manai?

Baikit, aš vidurinę baigiau prieš 16 metų, ir mes tą patį skaitėm.
Kokia ten legenda. Šiaip rašinėlis "pro liubov-morkov".
Nenuostabu, kad kita karta skaito tą patį.
Paauglėms patinka banalios meilės istorijos - jos dar tik ruošiasi mylėti.
Juk neveltui pagal statistiką labiausiai visus serialus (apie Marijas, Valentinas, laukinius angelus, pamotes, podukras ir t.t.) žiūri pensijinio amžiaus ir paaugliai. Ne buhalteriai...

Juk ir anekdotai po kažkie laiko sugrįžta...

Ekskursija pragare. Vyresnis velnias vedžioja mažus velniukus ir pasakoja, kaip viskas daroma. Ekskursantai prėjo katilą, kuris uždarytas ir dar akmenimis užverstas. Velniukai klausia kodėl. Velnias atsako:
- Šituos reikia labai saugoti. Šiame katile verda žydai. Jeigu nors vienas išlips - visus iš paskos ištrauks.
Toliau stovi kitas katilas, kuris niekuo neuždengtas, tik - prižiūrimas velnių. Gidas pasakoja:
- Šitų galima ir nesaugoti. Šiame katile verda rusai. Jeigu kas ir išliptų, tai tik nueis degtinės ir grįš atgal.
Kitas katilas. Pasakoja toliau:
- Šitų irgi galima ir nesaugoti. Šiame katile verda lietuviai. Jeigu nors vienas išlips - kiti atgal įtrauks.
Toliau stovi dar vienas katilas, kuris niekuo neuždengtas ir jo niekas neprižiūri. Velniukai stebisi tuo. Velnias pasakoja:
- O čia vokiečiai. Su jais viskas paprasta. Mes nubrėžėme liniją ir užrašėme "Neperlipti".

Nežinau, kaip kitose šalyse, bet Rusijoje svečias, atsinešęs litrą degtinės, laikomas giminaičiu.

Ankstyvas rytas kazino. Beveik visi žaidėjai jau išsiskirstė, salės kampe, prie ruletės stalo nuobodžiauja du krupjė. Staiga prie stalo prieina įspūdingo grožio mergina:
- Noriu sužaisti.
- Prašom.
- Bet tik vieną kartą.
- Prašom.
- Statysiu 1000 litų ant vieno laukelio.
- Oho! Na, prašom.
- Aš būtinai laimėsiu. Aš visada laimiu.
- Linkime sėkmės.
- Aš naudojuosi laime nešančiu būdu. Aš žaisiu be sijono ir be kelnaičių. Jūs nieko prieš?
Krupjė kiek sutrikę:
- Na, kodėl ne... Prašom.
Mergina nusirengia:
- Meskite rutuliuką.
Krupjė išmeta rutuliuką. Mergina pakyla nuo stalo:
- Na, iškrisk! Iškrisk! Na, iškrisk! Na, na!.. Na!... Na!... Valioooo! Ką aš jums sakiau?!!
Mergina puola prie krupjė, apkabina juos abu, bučiuoja žaidimo rutuliuką... Krupjė sustingę iš nuostabos suskaičiuoja laimėtus žetonus, mergina juos susišluoja, apsirengia ir išeina pro kazino duris...
Vienas krupjė sako kitam:
- Klausyk, bet gi sekasi žmogui. Beje, koks skaičius iškrito?
- Žioply!!! Ar ji išvis pastatė pinigus ant kokio laukelio???

Jei bandėte mesti rūkyti ir jums nepavyko, o paskui bandėte nustoti gerti, jums vėl nepavyko, o paskui bandėte susilaikyti nuo moterų ir vėl nesėkmingai, numokite į tai ranka: Nuo sekso per girtą galvą dar nei vienas rūkorius nemirė!

Kalbasi keturios vienuolės. Viena sako:
- Vakar, kai valiau kunigo kambarį, radau krūvą pornožurnalų.
Kita:
- O aš, kai valiau, radau moteriškus apatinius.
- O aš radau suplyšusį prezervatyvą, - pasibjauri trečioji.
- O, velnias, - pasigirsta ketvirtoji.

Nelaimė visada atskrenda ant sparnų, o išeina klibikščiuodama.

Volteras

Perskaičiau temos pavadinimą "Steikas" ir apsidžiaugiau...
Be reikalo...
Atrodo, labai valgyti noriu...

Šiame tinklapyje daugelį dalykų, kuriuos pats pridirbai, gali taisyti.
Ir savo atsakymus, ir temų pavadinimus.
Tai va paimk ir ištaisyk.
Į normalią lietuvių kalbą.

O jei "š" neturi, tai nors atkopijuok iš kitų tekstų.

Valandinis atlygis skaičiuojamas taip :

Mėnesinis tarifinis atlyginimas dalinamas iš mėnesio darbo valandų normos.

Aš tai, ko gero, pridėčiau paprastom dienom po 8 val.
Dar: žinau, kad galima atidirbti ne būtinai iki šventės, bet ir po švenčių, pavyzdžiui, 2005-11-05.
Tai gal pavyktų tas valandas vėliau atidirbti ir pažymėti?

Už darbą komandiruotėje poilsio dienomis apmokama normaliai (ne 1.5 karto), jei darbuotojui po to (ar prieš tai) suteikiamos pap. poilsio dienos, dar žymimos kaip V.
Todėl poilsio dienos komandiruotėje įeina į normalų darbo laiką ir nesiskaičiuoja prie darbo poilsio dienomis.

Į kadrų skyriaus vadovo kabinetą užeina vyrukas:
- Labas, aš pas jus.
- Į kokią vakansiją jūs pretenduojate?
- Ėėėghr?
- Aišku, norite dirbti kroviku...

335 Lt aš taikau, jei yra ištuokos ar mirties liudijimas.
Kartais vaikai lieka su tėvu (jei mama išsiskyrus išlėkė kokion amerikon), tada jis turi pristatyti ištuokos dokumentus, vaiko gimimo liudijimą.

Praktika - kai viskas dirba, bet niekas neaišku.
Teorija - kai viskas aišku, bet niekas nedirba.
Kartais teorija atitinka praktiką - kai niekas nedirba ir niekas neaišku.

Aradija, kada važiuoji į infobalt?

Per egzaminą:
- Na, papasakokite man, kodėl sukasi elektros variklis.
- Jis elektrą gauna. Todėl ir sukasi.
- Hmmm... O lygintuvas tai irgi elektrą gauna. Bet nesisuka?
- O lygintuvas ne apvalus. Todėl ir nesisuka.
- O elektrinė viryklė? Apvali? Bet nesisuka?
- Ji kojytes turi. Jomis į žemę įsiremia. Todėl ir nesisuka.
- Hmm... Nnnjooo... Aha, lemputė!!!
- Ką lemputė?
- Ji apvali, elektrą gauna, bet nesisuka. Ir kojyčių neturi, glotni visa.
- Kaip tai neisuska? Sukasi. Vat kai jūs ją įsukinėjate, tai ir sukasi.
- Hmm.. Taip... Tikrai... Pala, pala. Taigi aš ją suku, todėl jinai ir sukasi!
- Tai žinoma, dėstytojau. Savaime juk niekas nesisuka. Pavyzdžiui, elektros varikliui - elektros reikia.

Bet įstatymas nedraudžia pasiimti atostogas 5 (darbo) dienas. Ir jei tik įmonė nekreipia dėmesio, darbuotojas labai puikiai gali susidaryti savo asmeninį darbo grafiką.

Tai reglamentuoja:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593

Naudoju "Epos".
Atsiųsti negaliu, nes ji yra perkama.

Ne, nedavėm. Tik visur iškabinėjom kopijas ir dar padailių vadovams liepėm supažindinti (na, žodžiu).