Pasijuokime mieli draugai

na gal ir spalvinga bet as jos deveti tikria nenoreciau velnias zino gal jos sudedamosios dalys jau buvo panaudotos fui

Mona Lisa

Mona Lisa 2

Geras vakarėlis

gal ir linksmas bet savo noru i tokia vonia nelipciau

Ankstyvas rytas kazino. Beveik visi žaidėjai jau išsiskirstė, salės kampe, prie ruletės stalo nuobodžiauja du krupjė. Staiga prie stalo prieina įspūdingo grožio mergina:
- Noriu sužaisti.
- Prašom.
- Bet tik vieną kartą.
- Prašom.
- Statysiu 1000 litų ant vieno laukelio.
- Oho! Na, prašom.
- Aš būtinai laimėsiu. Aš visada laimiu.
- Linkime sėkmės.
- Aš naudojuosi laime nešančiu būdu. Aš žaisiu be sijono ir be kelnaičių. Jūs nieko prieš?
Krupjė kiek sutrikę:
- Na, kodėl ne... Prašom.
Mergina nusirengia:
- Meskite rutuliuką.
Krupjė išmeta rutuliuką. Mergina pakyla nuo stalo:
- Na, iškrisk! Iškrisk! Na, iškrisk! Na, na!.. Na!... Na!... Valioooo! Ką aš jums sakiau?!!
Mergina puola prie krupjė, apkabina juos abu, bučiuoja žaidimo rutuliuką... Krupjė sustingę iš nuostabos suskaičiuoja laimėtus žetonus, mergina juos susišluoja, apsirengia ir išeina pro kazino duris...
Vienas krupjė sako kitam:
- Klausyk, bet gi sekasi žmogui. Beje, koks skaičius iškrito?
- Žioply!!! Ar ji išvis pastatė pinigus ant kokio laukelio???

tokie jau tei vyrai

Tikrai

hm gal ismeginti?

Pabandyk..... O jei nepavyks

su savim nenuobodžiausi...

Dieve, atsimenu paauglystėj skaitydavau šią istoriją su draugytėm "pasiskolinusi" iš sesės "atsiminimu sąsiuvinėlį" (tuo laiku turėdavo tokį beveik kiekviena save gerbianti panelė ), dabar skaičiau ir regis žodis žodin. Taip keista , lyg gryžtum 15 metu atgal.

na tia juk legenda ji negali niekur dingti

Na taip. Bet turint galvoje, kad skaičiau šią legendą parašytą sąsiuvinėlyje, o į jį perrašyta iš kito sąsiuvinėlio. Atrodo šios legendos atžvilgiu "sugedusio telefono" efektas nesuveikė .

Ziauri legenda, prisiskaito paneles apie tokais legendas ir po to zudosi del kiekvieno, nes mano kad tai jos legenda

Ekskursija pragare. Vyresnis velnias vedžioja mažus velniukus ir pasakoja, kaip viskas daroma. Ekskursantai prėjo katilą, kuris uždarytas ir dar akmenimis užverstas. Velniukai klausia kodėl. Velnias atsako:
- Šituos reikia labai saugoti. Šiame katile verda žydai. Jeigu nors vienas išlips - visus iš paskos ištrauks.
Toliau stovi kitas katilas, kuris niekuo neuždengtas, tik - prižiūrimas velnių. Gidas pasakoja:
- Šitų galima ir nesaugoti. Šiame katile verda rusai. Jeigu kas ir išliptų, tai tik nueis degtinės ir grįš atgal.
Kitas katilas. Pasakoja toliau:
- Šitų irgi galima ir nesaugoti. Šiame katile verda lietuviai. Jeigu nors vienas išlips - kiti atgal įtrauks.
Toliau stovi dar vienas katilas, kuris niekuo neuždengtas ir jo niekas neprižiūri. Velniukai stebisi tuo. Velnias pasakoja:
- O čia vokiečiai. Su jais viskas paprasta. Mes nubrėžėme liniją ir užrašėme "Neperlipti".

Į traukinį lipa vyriškis su ožka.
- Kam Jūs į vagoną tempiate ožką? Negalima!- perspėja palydovė.
- Čia ne ožka, o šuo!
- Koks šuo, jeigu su ragais?
- O aš į savo šuns intymų gyvenimą nesikišu!

Ta legenda gyva ne tik Lietuvoje. Aš žiūrėjau naujo statymo rusų filmą, ten taip pat buvo kalbama apie gulbes. Jų garbei net ežeras pavadintas "LEBEDINNOE"

Baikit, aš vidurinę baigiau prieš 16 metų, ir mes tą patį skaitėm.
Kokia ten legenda. Šiaip rašinėlis "pro liubov-morkov".
Nenuostabu, kad kita karta skaito tą patį.
Paauglėms patinka banalios meilės istorijos - jos dar tik ruošiasi mylėti.
Juk neveltui pagal statistiką labiausiai visus serialus (apie Marijas, Valentinas, laukinius angelus, pamotes, podukras ir t.t.) žiūri pensijinio amžiaus ir paaugliai. Ne buhalteriai...

Juk ir anekdotai po kažkie laiko sugrįžta...

Mano mamos "atminimu" sasiuvinelyje pries gerus 23 metus jau tai buvo parasyta.
"Kopija tikra"