Sebestijonas rašė: Ataidi aukštas mono skambesys,
iš monotonijos kontrasto kylantis,
seniai „ šaknijęs “ dingsta ilgesys,
sunyksta kasdienybės veidas dylantis.
Nėra čia vietos, nežinia dėl ko,
kur jausmas su jausmu - kovoja,
nerimsta mintys vien dėl to,
kam paslaptys būties šviesas - užstoja...
Ilgai pakęsti siela visko negalės,
prasmės nėra, čia tik egzotika - apakina,
tad džiaugtis šia akimirka skubėk,
lyg šeimininko lašinius „ nudžiovęs “ katinas.
Tikėk, ši vizija per laiką neišblėsta,
tereikia stengtis kurti kažką - nauja,
virpės pasaulis - violetinio miražo miestas,
toks ryškiai tikras, - telpantis po sauja...
Neleisk tikrovei grįžti, nes prarasi,
lyg muzikinis kūrinys, netekęs žavesio pasens,
visa tai rimta, kam iš kelio vesti?
jeigu naktis vilios, tegu tik tau - sutems...
...
...
...
labai i unisona su vakaryksciu Laimos klausymu: O kas yra baznycia? (Grazi moteris - ta ponia...)
Labai i unisona su Vytauto pasvarstymu (tiek giliu, kad is atminties kloju, kaip is natu- gal, nevisai
): 'kas yra apreiskimas? ar tai Dievo, ar velnio ... ar psichiniai zmogaus sutrikimai? as paklausiau kunigo, jis man atsake, jei tau ramu ir gera- tai gali buti is Dievo, jei jauti nerima- venk..'
Labai i unisona su tuo, ka noreciau, bet nemoku arba negaliu pasakyti...
Bet ... Gal reiketu pabandyti bent... : ne kiekvienas turi jegu pasipriesinti; ne kiekvienam pasipriesinimas suteikia jegu; ... Ir -kaip ten bebutu... Yra tai, ko tikrai negalima.