Vakar užmigdžiau savo ištikimą draugą 17 metų katinuką. Apraudojom visa šeima. Sirgo per gyvenimą jis tik antrą kartą. Užsikimšo šlapimo pūslė prieš savaitę, atrodė, kad išgydėme, buvo jau žvalus linksmas, vėl ėdė, bet pasikartojo vėl tas pats. Vet. gydytojai sakė, kad atsižvelgiant į amžių, kitaip jau nebus. Skaudančia širdimi teko atsisveikinti...
Dalia29 rašė:
Rainis rašė:
O mano Rainiukas išėjo prieš savaitę ir nebegrįžta... net nemaniau, kad taip pergyvensiu. Visgi daugiau kaip 10 metų kartu gyvenome. Net neįsivaizduoju, kur jis galėjo dingti? Mirti tai lyg ir anksti, jam tik 10,5 metų buvo.
Pergyvenate, nes pirma, tai buvo šeimos narys, kad ir ką ten kas besakytų.
Antra. Kai žinai, kas atsitiko, būna ne taip sunku. Kaip aš visada sakau, nereikia suaugusiems gyvūnų gedėti, bet privaloma dėl jų liūdėti. Ir yra sunku, kai nežinai, kas tam katukui atsitikę, labai jau nesinori, kad šeimos narys kur alkanas vargtų. Todėl ir pergyvenate.
Tikrai užjaučiu.