Patarkite, kaip man teisingai Steke vesti operacijas, kai įmonė iš savo bankinės sąskaitos litais tame pačiame banke konvertuoja pinigus į kitą sąskaitą (eurai). Aš visąlaik darydavau per BŽ, bet kuo toliau, tuo daugiau tokių pavedimų ir jau pačiai darosi sudėtinga nepasimesti ir nepasiklysti. Gal yra koks paprastesnis variantas?

Nežinau ar į temą klausiu, bet atsakymas ir jūsų nuomonė labai svarbi. Jei fizinis asmuo gavo paskolą iš juridinio asmens virš 200 000 lt ir ją tais pačiais metais grąžino. Kaip suprantu fizinis asmuo privalėjo VMI pateikti PRC907, ar ne?
Jei vėl fiziniam asmeniui skolina jau fizinis asmuo irgi sumą didesnę nei 50 000 lt, būtina iki gegužės 1 d. pateikti PRC907 (formą turi pateikti ir suteikiantysis paskolą, ir ją gaunantis, ar ne???). Jei pasiskolinus pinigų sumą sekančiai skolinama įmonei (fizinis asmuo skolina fiziniam asmeniui (akcininkas X imones), o jis skolina savo X imonei kaip akcininkas), kaip tada?

Direktorius pametė automobilio numerius. Dabar išsiėmė naujus. Sąskaita faktūra už numerių keitimą yra neleidžiami atskaitymai?

Įmonė keičia telefono operatorių. Kadangi pagal akciją buvo paiimti telefonai (kas mėnesį mokamas mokestis už telefono aparatą), dabar atėjo sąskaita sumokėti netesybų mokesčius. Ar tai neleidžiami atskaitymai? Į kurią sąskaitą teisingai nurašyti tas netesybas?

Patarkit ką daryti, jei išlindo pirkimo sąskaita faktūra už 2012 m. rugsėjo mėn. Suma nedidelė. Ar būtina tikslinti PVM deklaraciją?

Apskaitą tvarkant programa, man irgi patogiau naudoti 2 klasę. Bet kaip suprantu galima naudoti ir taip, ir taip, ar ne?

Turiu klausimą ir aš. Skaičiau visas diskusijas ir ypač Rainio išaiškinimus 333-334 temos puslapiuose, bet man vistiek neaišku:
Ar savininko įnašus einamosioms išlaidoms apmokėti (nedaug, bet trūko sąskaitoj pinigų atsiskaityti už prekes) reikia rodyti kaip savininko įnašus, t.y. 3 klasė, ar kaip skolą atskaitingam asmeniui. Įmonės savininkas nedirba pagal DS įmonėje.

Keistai atrodytų, jei gali paskolinti milijoną, o pajamų ir turto deklaracijoj būtų 0 lt

Įmonė A skolina įmonei B pinigus pagal paskolos sutartį. Paskolos sutartyje nurodyta, kad jei įmonė B grąžins paskolą per du mėnesius (nurodyta konkreti data iki...), paskola bus beprocentinė. Toliau negrąžinus paskolos skaičiuojamos palūkanos x proc. Taigi klausimas: įmonei B negrąžinus paskolos iki to termino, kol paskola yra beprocentinė, o grąžinus vėliau, už tuos du mėnesius skaičiuoti ar neskaičiuoti menamas palūkanas?

O negalima įmonėje direktoriaus įsakymu patvirtinti tvarką/dokumentą ar kažką panašaus, kaip pvz: Petrui Petraičiui, važinėjančiam tokiu ir tokiu auto darbo reikalais Lietuvos ribose per mėnesį yra kompensuojamas kuras iki tiek ir tiek litrų. Kuras yra pilamas iš įmonės kortelės Nr. .............. . Gal pakaktų tokio popieriaus ir kelionės lapų nebereiktų? Niu jei įmanoma, aš pabandyčiau sukurti tokį dokumentą ir pasidalinčiau su visais

Tai vat, kad įmonė šiais metais ims paskolą iš banko. Todėl neramu, jei nebus "gražaus vaizdo".

Sveiki, įmonė du metus dirba nuostolingai. Pirmus metus dengė nuostolius iš įnašų. Dabar nežinau ką ir patarti akcininkams, nes jų pačių pinigų jau yra nemažai įmonei priskolinta. Gal dengti iš tų jau paskolintų? Įmonė taip pat šį mėnesį smarkiai didina įstatinį kapitalą ir 2013 m. jau tikrai dirbs pelningai (pradės aktyvią veiklą, iki tol du metus vyko įsikūrimo darbai). Tai gal tada išvis nuostolių nedengti, tiesiog tie 2012 m. "praslys"...... Man reikia Jūsų protingo patarimo kaip elgtis.

O jei PVM gavau metų viduryje ir iš jo iškart buvo padengtos dalis paskolos. tada jis turi matytis srautuose ar ne?

Gal kas PADĖTI GALITE??? PRAŠAU...

Gal kas galėtumėte įmesti tą protingą įsakymą, kurį esate pasitvirtinę įmonėje ir dėl kurio nebereikia pildyti kelionės lapų. Būtų labai didelis AČIŪ ir Gyvatės metus pradėtume be kelionės lapų

Sveiki, Susidūriau su problema, kurią nežinau kaip išspręst. Įmonė pasigamino IT. VMI patikrino sąskaitas, viskas gerai ir grąžino PVM. bet apskaitoje man "pasikabino" PVM suma, kadangi IT turto pasigaminimas truko beveik 1,5 metų sąskaitos buvo įtrauktos ir už 2011, ir už 2012 m. PVM mokėtoja įmonė įsiregistravo tik prieš IT pasigaminimą. Kaip man teisingai atsatyti likučius (t.y. kaip likučiuose padaryti teisingą pirkimo PVM dar iki jo susigrąžinimo ), nes jie velkasi dabar nuo 2011 m.

Įmonė dirba 1,5 metų. Įstatinis kapitalas 10 000. Nuostolis šiais metais -100 000 (praeiti metai buvo nedaug pliusiniai). Įmonė bankrutuoti nežada, darbų pakaks ir per ateinančius metus išsikapanos į pliusą. Kaip elgtis? Kaip ir akcininkams dengti nuostolio nėra iš ko. Įmonė skolų neturi, su visais atsiskaičiusi.. Labai prašau patarimo ir pamąstymų kaip protingai išsivynioti tokioje situacijoje.

Reikia jūsų visų pagalbos ir patarimo. Įmonė įsiregistravo PVM mokėtoju ir susigrąžino PVM už pasigamintą IT. Sąskaitos buvo įtraukiamos nuo 2011 m. birželio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (už 2012 m. yra tik kelios sąskaitėlės). VMI viską patikrino, viskas teisingai, PVM grąžino. Bet dabar pasiklydau apskaitoje. Gautinas PVM pas mane mažesnis nei deklaracijoje pateikta suma. Kaip protingai susidėlioti, kad gauti teisingus likučius?
Ir dar, kadangi keitėsi buhalteris, pamačiau, kad senasis tą pirmąjį mėn, kai buvo įregistruotas PVM mokėtėjas, deklaravo tik tas sąskaitas, kurios susijusios su IT pagaminimu, o ten kelios einamosios sąskaitėlės buvo "pamirštos". Ką su tokiomis daryti? PVM suma nedidelė, kiek daugiau nei 150 lt. bet va neteisingi likučiai akis bado metų pabaigoje.

Sveiki,
Kur dėti susigrąžintą PVM (PSA netiesioginiu būdu darau)?

Akcininkai nori didinti įstatinį kapitalą iš jau įneštų (paskolintų) pinigų įmonei. Vyktų tarsi skolų sudengimas kaip suprantu (didėja įstatinis, mažėja skolos akcininkams). O kaip pinigų srautuose man tai parodyti?

Jei darbuotoja nuo lapkričio 2 d. išėjo į "dekreto" biuletenį, ar darbdavys už dvi dienas irgi turi skaičiuoti už biuletenį?

Skaitau temą iš eilės ir man jau viskas baigia "susivelti". Gal kas atliktų gerą darbą ir aš (manau ir daugelis kitų) širdingai AČiŪ tartumėme. Taigi klausimai:
1. Norime įmonėje atsisakyti tų kelionės lapų pildymo ir pereiti prie palengvinto kuro nurašymo dokumentų. Kaip skamba įsakymas, kad įmonėje nepildomi kelionės lapai, o turimų trijų auto kuras nurašomas....?
2. Kaip tas kuro nurašymo aktas atrodo jūsų įmonėje? Gal galįtumėte pavyzduką įmest?
3. Ką dar turime turėti ar sužiūrėti, jog patikrinimo atveju dėl kuro neskaudėtų gavos?

Jei IĮ pelnas 100 000 lt bus metų pabaigoje ir jį norės IĮ savininkas išsiimt, tai jis turės sumėkti 15 % GPM? Gal kas galėtų pasakyti, kokie dar būdai įmanomi, kad būtų mažesni mokesčiai. IĮ savininkas dirba kitur pagal DS.

gal pasirodysiu labai nesusipratėlis, bet tikrai reikia išsirašyti sau PVM s/f? O tai jei mums statybų bendrovė išrašė s/f už rekonstrukcijos darbus? Kaip tada viskas. Šitoje vietoje žaliuoju tikrai, skaitau teisės aktus ir visiškai tamsu darosi. O PVM reikia priduot, nes nemaža suma, pinigėlių reikia....

Taip, žinoma, pastato vertė padidėjo ir ženkliai

Turiu kelis klausimus dėl PVM gal kas galėtumėte atsakyti
SItuacija: įmonė PVM mokėtoja įsiregistravo rugpjūčio 5 d. Registravimasis savanoriškas, realiai veiklą (gamybą) pradės spalio mėn. Įmonė turimą ilgalaikį turtą iš esmės rekonstravo ir birželio mėn. buvo išrašyta sąskaita už atliktus darbus (500 000 lt be PVM). Taip pat yra kelios kitos sąskaitėlės (liepos, rugpjūčio mėn.), kurios tiesiogiai nėra susijusios su pastato rekonstrukcija (pastato apsauga, komunaliniai mokesčiai ir pan.). Taigi pagrindinis klausimas toks:
1. Ar teikiant PVM deklaraciją rugsėjo mėn. galima įtraukti PVM ir tų sąskaitų, kaip komunaliniai, elektros galios dedamosios, pastato apsaugos mokesčiai?
Jei taip, ar galima įtraukti tik rugjūčio, ar ir ankestesnio mėnesio?

Nežinau kurioje temoje geriau tokį klausimą užduoti, bet klausiu čia, nes gal kam yra tekę susidurti su tokia situacija ir gal galėtumėte papasakoti kaip jūs darote. Esmė ta, kad vienas darbuotojas įmonėje dirba (antraeilės pareigos) pora val per darbo dieną, su juo sudaryta auto panaudos sutartis. Tačiau man problema atsiranda tada, kai reikia nurašyti kuro normas. To darbuotojo pareigos - kontroliuoti atliekamus darbus, o tai reiškia, kad jam reikia dažnai vykti iš vieno miesto į kitą. Atstumas 300 km. Jei žiūrėti į darbo laiką, logiška kad per dvi valandas darbo jis, jei jau tenka važiuoti, tai spėja tik nulėkt iš taško A į tašką B, bet tikroji situacija tokia, kad pagal jo pirmaeiles pareigas (pirmaeilėse jam skaitosi komandiruotės) darbo vieta sutampa su tuo, ką jis dirba antraeilėse pareigose. Taigi klausimai: 1. Ar teisinga nurašinėti kurą tokiu principu pvz 07.03 vykimas iš taško A į tašką B, 07. 04 - važinėjimas po tašką B, 07. 05 - važinėjimas po tašką B, 07.06 - grįžimas iš taško B į tašką A. Komandiruočių šiam darbuotojui nėra. Na situacija yra tokia, kokia yra, bet kaip viską išspręsti POPIERIŠKAI TVARKINGAI

Įmonėje yra trys akcininkai, vienas iš jų direktorius. Visi skolino įmonei pinigus, tačiau ankstesnioji buhalterė kažkaip įdomiai formindavo: dviem akcininkams, kurie nėra su įmone susiję darbo santykiais, tie pinigai rodomi kaip paskola (paskolos sutartys, FR0711 formos), o to direktoriaus (irgi akcininkas) pinigėliai rodomi kaip atskaitingo asmens įnašai. Šitoj vietoj nieko nesuprantu, kodėl ji taip darė. Koks motyvas? Juk direktorius yra toks pat akcininkas ir net turintis kontroliuojamą akcijų paketą. Dabar gaunasi, kad per atskaitingus asmenis įmonė kaip darbuotojui yra skolinga daugiau nei 80tūkst. litų.

Sveiki,
Galkam teko susidurti su elektros tinklų pajungimu? Esmė ta, kad įmonė pasistatė pastatą, kartu reikėjo ir naujos el. pastotės. Aišku, pastotė kaip ir tinklų nuosavybė, tačiau už prijungimą reikėjo sumokėti daugiau nei 20 000. Nežinau kur padėti šią sumą: ar į sąnaudas kelti, ar sumuoti prie ilgalaikio turto. Ačiū už pagalbą

Jei statybininkai dirba komandiruotėje Lietuvoje, tai jiems irgi dienpinigius reikia mokėti iki išvykstant dirbti?