Na ar kancprekes nurasai pg. faktura ar pg. nurašymo akta. Jei pg. akta tai kodel neuztenka fakturos.

Kas dar kokiu nuomoniu turite ?

Pg. kokius dokumentus traukiate į leidžiamus atskaitymus gautas paslaugas.
Pvz. duru raktu gamyba. Išrašyta sąskaita šiai paslaugai.
Smulkioms prekems (rastines reikmenys) naudoja nurašymo aktus, kuriuose nurodo kad preke - leidžiami atskaitymai ir pradeta naudoti ta ar kita menesi. O paslauga ?


13 straipsnis. Vieneto turtas
1. Vieneto turtas – vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės.

Gal paslauga ir yra nemateriali vertybė ?

As buhalteris ir nezinau ar ta preke ir paslauga buvo suvartota taip kad išlaidos butu leidziami atskaitymai ir pvm traukiamas i atskaita. Tam as gaunu is administracijos vadovo popiereli su komisijos parašais ir ten nurodyta kad tos prekes yra leidziami atskaitymai ir tt. O kaip su paslaugom. ?

Taigi kauno vmi telefonu isspaude, kad nezino kur galima rasti tokio termino apibrezima.

Is to ka pateikiai artai tai suprantu kad prekybos veikla tai bet kuriuo atveju prekiu, o ne paslaugu pardavimas. Taigi mano tarifas 0.48.
Buvau palikes pavedimus ant stalo savininkams kad nunestu su 0.3 proc. tai spejau daba nelekt ir pataisyt i 0.48.
Aciu jums visiems. Issukot, buciau reputacija pagadines. Che che.

Loreta palik ramybeje lampedi.
Artai ne mazmenine veikla o "prekybos veikla - tai ...." kodo nera kur nurodei mano kodas 70.32, bet tai jau nesvarbu aciu artai,

Loreta tu cia apie 108 nutarima
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2158...
is ko sprendi kad mums priklauso 0.48 ?

Gerai artai kloju kortas.
Pavargau nuo klausimu kas turi moketi keliu mokesti. Priedelyje Nr.1 nurodyta prekybos veikla besiverciantys vienetai. Prekybos istatyme prekyba - prekių pardavimas ( ne paslaugu). Beda tas istatymas negalioja. Viena mano imone teikia pastatų komplekso tvarkymo už atlygi paslaugas. Prekiu nepardavineja. Ar turim moketi ši mokesti ?
Man klausimas konkretus kokiam teises akte nurodyta termino "prekybos veikla" išaiškinimas. Bet taip konkreciai.
Tose nuorodose šito nera.

Kas nors help žmonės

Aciu dalia cia jau viskas aisku. Viska pasako terminai iš , tik lizingo apibrėžimas palieka laisves interpretacijai. Sios dvi veiklos skiriasi tuo kad lizinge yra 3 asmuo, bet aukščiau (lizingo apibrėžimas) paryškintu tekstu numatyta galimybė ir 2 asmenims dalyvauti sandoryje. Taigis

Sudaryk sutarti su pinigu gaveju kur numatyta i kokia saskaita turite pervesti. Jei maklem uzsiimat tai bent del vaizdo tokia sudarykite. Ir nematau kabliu.
Kabliai gali buti priklausomai nuo veiklos. Ieskok .

Matyt reikes per privačias žinutes artui tokius klausimus uzdavinet.

Ne issilavinimo per mazai, o pazinciu

Kur rasti termino "prekybos veikla" išaiškinimą detalesnį toki ? KPPPFĮ 1 priedėlis.
Negaliojančio prekybos istatymo 2 str galite nenurodineti, reikia galiojančio teises akto.
Aciukas is anksto

Taigi artai aciukas dar karta Tau. век живи век учис

Artai galejai ir paklausti buciau pasakes kas tas mutatis mutandis. Cia aisku bet visgi yra apie ka pagalvoti. As remdamasis siais sakinukais nuo 2000.07.01 nemaciau skirtumo tarp finansinės nuomos ir isperkamosios nuomos. Ir dar galeciau gincytis. Cia aktualus formos reikalavimas tik pavadinimas. Pas mane jis:
Sutartis Nr.00000......

Radau ir nesidziaugiu. Nemarinsiu dalia daugiau ne. Radau.

6.503 straipsnis. Nuomojamo daikto išpirkimas
1. Įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad
išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise
pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu
nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji
nuoma).

Matai kaip buna. Sorry visiems.

O kaip tada suprantat zemiau paboldintus zodzius ?

6.567 straipsnis. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties
samprata
1. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis
(lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo
asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti
jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už
užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje
numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise,
jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis
mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra
nuomojamo turto savininkas.

Kuo skiriasi lizingas nuo nuomos kur numatyta kad teise i turta pereis sumokėjus visa sutartyje sulygta suma kas nors paaiskinkit. Jau pradedu pasimesti. Daba supratau:
Dalia sneka apie zeme. As apie Trasnporto Priemones. O artas vienintelis kuris cia gaudosi (apart kai kuriu mano baiku) , TP lizingo nudevejimas skaiciuojasi senai. As tokia sutarti nuomos kur numatytas nuosavybes teises perejimas sumokejus visa sutarties suma tapatinu lizingui ir laukau zodziu tik zaismu. O dabar jau siausiasi plaukai ant nugaros, kad galiu klysti. Ba manes kazkur tai nesuprantat. Paaiskinkit tu terminu skirtumus ir kur tai apibrezta. O geriausia tai jeigu pasakytumet kad as teisus - jie reiskia ta pati. ????

Oi artai cia tik palyginimas. Šutka. Понимаеш

Gerai klausimas kuo skiriasi lizingas nuo nuomos kur numatyta kad teise i turta pereis sumokėjus visa sutartyje sulygta suma

Cia buvo taip nuomojomes is darbuotojo ir dar nebuvo aisku ar pereis ar ne - kaip darysim nezinojom tai ir neskaiciavom nusidevejimo. Dabar susimasciau kadangi to neradau tai gal privalejau mazinti apmokestinamaji pelna.

Dabar taip: Turėjau skaiciuoti ar galejau ?
Ir "Nuomoju" tai ir turejau omeny kad imone nuomoja. Cia gal ne taip issireiskiau.

O cia seniems kvitams. Atsispausdink ir iduok kiekvienam vadybininkui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S


DĖL PINIGŲ PRIĖMIMO IR PINIGŲ IŠMOKĖJIMO KVITŲ BLANKŲ FORMŲ PATVIRTINIMO IR PINIGŲ PRIĖMIMO IR PINIGŲ IŠMOKĖJIMO KVITŲ BLANKŲ GAMYBOS, ĮSIGIJIMO, NAUDOJIMO IR SUNAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. spalio 30 d. Nr. 340
Vilnius

IV. KVITŲ BLANKŲ NAUDOJIMAS IR APSKAITA
13. Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi rašalu ar tušu dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Pirmasis kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (toliau – atskaitingas asmuo), o antrasis atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui).

Cia naujiems pinigu priemimo kvitams

Ne artai viskas cia aisku. Klausimas? Nuomoju daba is fizinio asmens TP. Tai kaip dabar man pradeti skaiciuoti nusidevejima. Kviesti turto vertintojus ar reikalauti is fiz asm pirkimo doko. Ir pg. nusidevejimo normatyvus, tai pg. tai kiek liko nudeveti ji savininkui jeigu jis butu ja devejes nuo pirkimo momento. ?

As supratau artai, kazkaip nesusisnekam, viskas aisku.
Beje buvo kur nors pakeitimo isaiskinimas ar pan. O tai daba man l. aktualu. Ar tikrai taip kaip cia snekam ? Is istatymo taip isplaukia, bet pats mechanizmas ?

Dalia ind veikl lizingas tik pvz, kalba apie nuoma.

Ir tai logiska. Pvz individualia veikla vykdantys asmenys jau senai lizinguojamam turtui skaiciuoja nusidevijima. Pg. 1 priedo normatyvus aisku.

Tai lyg ir ne "(lyg)" ,o kaip ir taip. Ir net be komentaro tep gaunas.