Suku suku ratus, net nežinau. Rašyti norisi kaip ir daug, o mūza , matyt, dar miega.
Na ką. Tradiciškai:
1.
AČIŪ. Organizatoriams. Aš jau net nesistebiu. Pripratau per tiek metų.
2. ANI. Ypatingas ačiū. Tiek visko visi prirašė, aš galiu tik pasirašyti po kiekvienu geru žodžiu, nieko naujo jau nesugalvosiu (nes ir ašarą nubraukiau, ir gėrybių prisivalgiau).
3. Kompanija. Sena gvardija kaip visada- pasiutusi. Nustebino naujokai. Faini ir linksmi

. Drąsūs.

.
4. Tortas. Pasakiškas. Galvojau, kad kažkur užsakytas. Sako, ne, Tigre kepė

. Elvuska, nipergyvenk. Neliko, suvalgiau. Kaip sakoma, kartą paragavęs , negali sustoti.
5. Meilužis. Negalėjau jo pasiimti. Artas jau paaiškino kodėl. Bais pergyvenau, bet kai ANI pasakė, kad priglaus, man ramu. Tvirta ir patikima.
6. Specialus eilinis ačiū krizių sprendimo komandai- Cha-cha ir voverei, dar Petronelei (esu informuota, kad buvo pasiruošusi "įeiti į aikštelę") už tai, kad galėjau ramiai baliavoti.
7. Kukurūzų laukai. Tebūna tai mįslė, bet jie generuoja geras idėjas. Bent jau Arto ekipažui