Ką gi darysi...

Tarp kitko, apie skambučius. Man irgi užplaukia tokių dienų, kai "nesirūpinu", tai dukra labai susirūpina, kad aš ja nesirūpinu . Dar paerzina, kad katinukais labiau rūpinuosi. Buvome užvakar apsipirkti, išėjom, sakau, oj , vaikams (kacams) nieko nenupirkom. Ta taip pažiūrėjo, sako, įdomu, ar, išėjusi iš parduotuvės, tu pagalvoji, kad Gabrielei nieko nenupirkai. Sakau, jie laukia, visada maišus tikrina Ji sako, aš irgi maišus tikrinu...

Nu tikrai, koks artimas ryšys. Draugams "ant pavydo". Irute, man atrodo, kad jūs kartais kažkokiame kosmose būnate, kitoje dimensijoje. Atsiprašau aišku, bet susidaro toks įspūdis.

Man asmeniškai buvo labai sunku persilaužti. Ne vieni metai praėjo, kol supratau, kad aš už ją gyvenimo nenugyvensiu, o konfliktai tikrai nesuartina. Vaikas vaikui nelygu. Yra ramūs vaikai, yra ne. Tai va, mano iš tų, neramiųjų. Tenka susitaikyti ir bandyti neprarasti ryšio. Džiaugiuosi, kad sugebėjau.
Žinau jos draugus, daugmaž žinau kur būna. Nesu sužavėta jos draugu, bet aš tikrai nepakeisiu jos požiūrio, galiu tik ramiai diskutuodama kažko pasiekt. Manoji išpučia veizolus ir reikalauja: ARGUMENTUOK

Tikiu. Todėl ir norėjau parašyti- normalūs tėvai. O mamyčių, kurios apart savo sūnelių, daugiau nieko nemato, prisižiūrėjau užtektinai, patikėkit

O kaip tai įmanoma padaryti????

Čia labai įdomu, kas vargsta Tu neįsivaizduoji, kaip man patinka,kai ji nakvoja pas draugę, o aš būnu susitvarkius namus.

Man atrodo, kad tai labai natūraliai suderinami dalykai. Man asmeniškai net klausimas nekyla, kuo labiau reikia rūpintis. Paprastai tėvai, kol sveiki, kokio bebūtų amžiaus, nori būti savarankiški (kaip ir suaugę vaikai) ir nori turėti savo gyvenimą. O kai ateina laikas, tenka rūpintis.Nepasakyčiau, kad man tai būtų kažkokia našta. Tai mano mama. Ji dar pilnai pati apsitarnauja , tik nelabai gali gyventi viena. Pati labiausiai gyvenime bijo tapti našta, aš ją baru, sakau, jei bus , tada ir galvosime.

Net labai įmanoma, asmeniškai žinau ne vieną pavyzdį. Kišimusi į suaugusių žmonių gyvenimą, Byla, vat taip tėvai sugriauna savo vaikų gyvenimus.
O dėl norėjimo gyventi atskirai, tai labai natūralus noras. Manoji taip pat labai nori. Jai pasakyta - užsidirbi ir "flag v ruki".

Ojeee.... Rado kur gyvent ar vistik bendriką gavo? Mačiau, kad jos Universiteto bendrikai labai jau neblogi. O manoji Fuxų stovykloje tūsinasi. Ryt grįž. Ji tai su mielu noru lagaminą krautusi, ale nėra kur :)))

Tik ne sekantis :)))))

Šaunuolė Aradija. Vat kaip, laiko su leliukais sėdėdama veltui nešvaisto

:))))))))))))))))))))) dabar ramiai miegosiu, nes man su tuo kubilu buvo labai jau neaišku....

Kaip iš akies lupta :))) Tik nežinau į ką labiau panaši- į mane ar į Cha-chą. Aj, į abi :)))

Laukiu ufonauto nuotraukytės :)))

Mergičkos matau pasijungusios:))) Reiškias viskas tvarkoj :)))

Turim du naujus pasaulio čempionus

Užspringai iš pavydo ???

Ani žadėjo (jei neišnarstys jo po kaulelį, nes panašu, kad link to einama) atvežti jį į kitą mytą.

Mariska, jauna tu dar ir naivi... Kai sulauki tam tikro amžiaus, konkurencija tampa vis mažiau reikalinga.
To ir bijojome- paplaukioti, pašokti, išgerti...

Parsibaladojo jis naktį. Po to miegojo su mumis, kai ryte atsikėlėm, nežadinom...
Tas raudonas- tai kvietkas atlape.

Negaliu nepatenkinti kolektyvo smalsumo. Prašom- meilužis. Kieno jis, dar klausimas.

Laisvai. Tokias šventes reikia švęsti kelias savaites iki ir kokį mėnesį po.

Be valerijonų išlūžau O kacus iš kambario išmečiau, nes jie maždaug 7 ryto pradeda mano lovoje muštis. Tai iki 11 išmiegojau. Dabar vėl blogai...
Raini, o Elvusia ne tik katinėlių nelaimėms jautri

To ir reikėjo tikėtis.
O aš pagaliau išsimiegooossiuuuu (su Stankūnaite nėra ryšio ). Čia šiaip, kad žinučių daug nerašyti.
Nors gal šitą naujieną (apie išsimiegojimą) reikia į temą "Pasidžiaukime"

Pas mus rugsėjo 2 dieną šventė- Tipsio atėjimo į šeimą 1 metai . Pirksim tortą ir žvakutę

Šiaip tai jie ten buvo ne vieninteliai... 6 štukes turėjome . Atėjo laikai, kai vaikai jau su mumis nebevažiuoja, tai nors kacai...
Anie 4 tai jau užkietėję turistai, maniškiai pirmą kartą.

Kutis pas mane į palapinę ėjo, Tipsis nelabai, tik vieną naktį atsinešiau, nes mačiau, kad sušąlęs. O šiaip sutemus jiems pačios linksmybės, juk jie naktiniai gyvūnai, dieną parpdavo po eglėm.

O aš savo pilką kūtvėlą Kutį ir Tipsiuką buvau išsivežus į mišką beveik 2 sav. Na ir nieko, nepradanginau, elgėsi pavyzdingai. Tipsiukas sunkiau priprato, bet iki šiol namie kažkoks keistas, nesuprantu kas darosi. O ta pilka pelė-voverė kūtvėla ir ten greit apsiprato, ir dabar atsigavo. Jam visur gerai. Kas per katinas, visur jam gerai, visi jam draugai. O Tipsis miške kaip šuniukas, visada atsiliepdavo šaukiamas, sekiojo iš paskos, dar ir mažių ganė.
Pikio imti nerizikavau, o be to jis ir taip gryname ore prisibūna.

Tai ne mišri veikla. Jei tai, kuo užsiimate nėra PVM objektas Lietuvoje, tai visai nereiškia, kad tai nėra objektas toje šalyje, kur paslaugos atliekamos. Tas pats ir su prekėmis, parduotomis į ES, ten bus sumokėtas PVM už jas.
Mišri veikla bus tada, kai tam tikrą procentą sudarys PVM nepmokestinami pardavimai. Jei tokių nėra- PVM apmokestinama veikla 100 proc.