Šeima, vaikai

Manoji lagaminą jau kraunasi. Liūdna kažkaip...

O kai jau nebėra kam tą lagaminą krautis.... :)
Džiaukitės, dar vaikai šalia.

Tegul išsisaugo sąrašiuką ateičiai Nenusimink, juk neišteka.

O mūsiškiai jau šiandien paskaitose sėdi. Man jau nebeliūdna. Pareiškė kad jau su mumis nebegyvens. Supykau. Išsinuomojo butą su dviem kambariokais. Žinoma, už mamos pinigus. Kažkaip apmaudu. Augini tuos vaikus, stengiesi, paskutinį kvapą atiduodi ir lieki pats sau vienas. Gerai kas nors mazgę turiu. Visas mano džiaugsmas. Laukiame pirmadienio ir žygiuosime į pirmąją klasę.

Be vaikų baisiai liūdna :((((
Užjaučiu...

O mes važiavom šiandien į bendrabutį užsirašyti. Na ir nykus vaizdas. Nuotaika sugedo.

Vaikus ne sau auginame :)
Reik juos paleist...
Kitaip jie negalės būt laimingi savo šeimose.
O mama ir tėtė tik geras puikus startas į gyvenimą...

Gerai, kad tai mamai viskam užtenka.

Bet kaip smagu bus laukt ir sulaukt grįžtančios . Maniškiai pernai abu lagaminus susikrovė ir dingo, labai smagu kai grįžta, bet visai nieko ir kai išvažiuoja .

Bet kaip skauda, kai pareiškia "aš su jumis negyvensiu", nors sėdi 100% mamos kišenėje. Ir tai jau ne pirmas kartas. O tie su kuriais negyvens, tai sesė ir mama. Nes kartais ir aš pagalvoju garsiai kad visaip gyvenime gali būti, kad gali ir mums tekti keisti gyvenamąją vietą, ir kad gal mes galėtumėm į tą butą vietoj jos kambariokų įsikraustyti ..... Na, kad nereikėtų nuomos už du butus mokėti. Bet mes jai nepriimtinos, pasirodo.

Kazys Boruta
VARNAS IR VARNIUKAI
Kitą kartą vienas varnas nešęs savo vaikus per jūras.
Vidury jūrų pavargęs, apsisvarstęs ir vaiką paklausęs:
– Ar nešiosi mane per jūras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu?
Vaikas nusigandęs ir atsakęs:
– Nešiosiu!
– Kam meluoji? – taręs tėvas ir įmetęs varniuką į vandenį.
Sugrįžęs į lizdą, paėmęs antrą varniuką ir nešęs per jūras. Benešdamas pavargęs, apsisvarstęs ir vaiką paklausęs:
– Ar nešiosi mane per jūras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu?
Varniukas nusigandęs ir atsakęs:
– Nešiosiu!
– Kam meluoji? – taręs varnas ir įmetęs antrą varniuką į vandenį.
Sugrįžęs į lizdą, pasiėmęs trečią varniuką ir nešęs per jūras. Benešdamas pavargęs, apsisvarstęs ir vaiką paklausęs:
– Ar nešiosi mane per jūras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu?
– Nenešiosiu! – atsakęs trečias varniukas.
– Kodėl? – nustebęs tėvas.
– Man reiks savo vaikus auginti ir juos per jūrą nešioti.
– Teisybę sakai, – taręs tėvas, visas jėgas sukaupęs ir pernešęs trečią varniuką per jūras, kad jis savo vaikus
užsiaugintų ir juos per jūras nešiotų

Man labai patinka ši pasakėčia

Čia visa gyvenimo "druska" :)
Kaip nebūtų graudu, ar gaila...

Dar graudžiau būna, kai tėvai, to nesuprasdami, sugriauna savo suaugusių vaikų gyvenimus...

Ojeee.... Rado kur gyvent ar vistik bendriką gavo? Mačiau, kad jos Universiteto bendrikai labai jau neblogi. O manoji Fuxų stovykloje tūsinasi. Ryt grįž. Ji tai su mielu noru lagaminą krautusi, ale nėra kur :)))

Bet jūs nepadarėt išvadų. Aš visada buvau už tai , kad suaugę vaikai turi gyventi atskirai ir eiti savo gyvenimo keliu, bet..., ir gyventi iš savo piniginės.Gyventi patogiai visi mes norim, net ir mes, tėvai.

O kaip tai įmanoma ?
Vaikus paukščiai moka auginti. Atėjo laikas, ir išmeta iš lizdo. Pvz. gandrai. Ir lai mokosi skraidyti savarankiškai. Tik mes, žmonės, globojame nuo vystyklų iki pensijos.

Net labai įmanoma, asmeniškai žinau ne vieną pavyzdį. Kišimusi į suaugusių žmonių gyvenimą, Byla, vat taip tėvai sugriauna savo vaikų gyvenimus.
O dėl norėjimo gyventi atskirai, tai labai natūralus noras. Manoji taip pat labai nori. Jai pasakyta - užsidirbi ir "flag v ruki".

Aš tai išvadas padariau. Nutraukiu dabar finansavimą ir kas gausis iš savarankiškumo ? Lieka tik 330 Lt našlaitės pensija. O gal ir reikėtų taip padaryti.

Ir toliau reiks namuose vargt. Vargšelė, jokios laisvės nuo namų.

Neleisdami suaugusiems vaikams savo vaikų nešioti ir norėdami, kad nešiotų juos.
Nesakau, kad nereikia rūpintis tėvais, bet labiausia reikia rūpintis sava šeima ir savo vaikais.