Nežinau tiksliai, ne juos tvirtina kas ketvirtį.
Geriausiu tokiu atveju nueiti pas įmonei priskirtą inspektorę, jų programa pati paskaičiuoja delspinigius, o jei skaičiuosi pati, gali gauti ne tokią pačią sumą, kaip jų.

Nueik į mokesčius, pas savo įmonės inspektorę, ji tau galės paskaičiuoti delspinigius ir galės juo sumokėti. Bet jeigu suma maža, tai delspinigiai bus labai maži.

Nunešiau šiandien į mokesčius PVM deklaraciją, inspektorė labai primygtinai pasiūlė deklaracijas teikti elektroniniu būdu, juolab sakė, kad mes spausdiname, o ne ran ka rašome.
Mananiau, reiks pasirašyti sutartį, bus patogiau, nes kartais labai tingisi eiti į mokesčius.

Paslaugų suteikimo vieta yra labai ginčytinas klausimas.
Pagal 13 str. paslaugų suteikimo vieta (konsultacinės, teisinės ir pan. paslaugos) yra laikoma, kur yra įsikūręs paslaugų pirkėjas. Ir tai jau tampa PVM objektu.

Labas rytas,
malonu, kad diskusija šiuo klausimu įsibėgėjo.
Dabar turiu daugiau informacijos apie šį projektą.
Užsienio valstybės pilietis (fizinis asmuo), tarkim kokios Pranzūcijos, sudaro mums savo šalį investicinį fondą, kuris į mūsų įmonę investuos nemažą pinigų sumą.
Už paslaugą užsieniečiui mes sumokėsim atlygį už tarpininkavimo paslaugas. Aš šioje situacijoje esu linkusi taikyti tik PVM įsta.95 str., t.y. paskaičiuoti nuo tos sumos pardavimo PVM, ir atskaityti tą priskaičiutą sumą kaip pirkimo PVM.
Man kažkodėl mokesčių susimokėjo naštą norisi "užmesti" ant to užsieniečio pečių. Manau jis turėtų susimokėti mokesčius pagal savo šalies įstatymus.
Kaip manot?

koks skirtumas ar 101 tūkstantis, ar keli milijonai, juk registruotis PVM mokėtoju reikia nuo 100 tūkstančių.
Gal gali duoti savo įmonės kordinates?

Keletos milijonų per autorinę? Pavojingiau matyt ir būt negali.......
Man kažkaip šitoj situacijoj kliūva PVM.

Aš avansinėms sąskaitoms numerio nesuteikiu.
Tik parašau "išankstinio apmokėjimo sąskaita"
Manau, jei jų išrašoma tik keletas, atskirai jų registruoti neverta.
Bet jeigu klientai pastoviai moka avansu, ir avansinių sąskaitų išrašoma daug, manau verta registruoti. Tokia tvarka 1 2 3 4 .....100 101 ir t.t.t.t

Čia yra truputį slidesnis dalykas.
Kažkaip man realiau atrodo, kad mes turėtumėm sumokėti už jį PVM, vadovaujantis PVM įst. 95 str. Nes jis mums suteiks tarpininkavimo paslaugas, ir šių paslaugų suteikimo vieta matyt būtų Lietuva.
Situacija gali keistis, pagal tai ar užsienio valstybės pilietis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, ar ne. Kaip manot?

Susidūriau su labai painia situacija, gal kas galeėtų kažką patarti.
Užsienio valstybės pilietiūes, surado užsienyje fondą, kuris į mūsų įmonę investuos nemažą sumą pinigų. Už paslaugą mes turime jam sumokėti virš 100 tūkstančių lt. Kiek suprantu, iš jo atlygio reiks sumokėti 15 proc. GPM, o kaip bus su PVM. Jo pajamos viršys 100 tūkstančių, ar jam prival;u tapti PVM mokėtoju?

Kartais naujai kuriamoj įmonėj, buhalteriui tenka dirbti visus darbus.

Kažkada rašiau šitai įstaigai išėmimo iš rinkos tvarką. Prikūriau kažkokių nesąmonių, ką mes darysime, jeigu ne duok dieve atsivešim ne kokybiškos produkcijos. Jiems labai užkliuvo, kad mes neturim sandėlių.
Bet parašius šitą tvarką, atsikniso, ir išdavė importuotojo pažymėjimą.
O kavinei svarbu manau maisto laikymo sąlygos, maisto paruošimo vietos sanitarinė būklė, čia reikia žinoti, kokie yra reikalavimai dėl masito ruošimo.
O jau pačios įmonės aprašymą sukurti tikrai yra nesudėtinga, manau.

tai tau turėtų būti nelengva dirbti. Nes apmokėjimai manau, yra labai slidus reikalas.

Negi apmokėjimas negali palaukti vieną dieną?
O tu nors gauni vadovo sutikimą apmokėti, nes ką gali žinoti, sugalvoti, kad gal ir nereikėjo mokėti, o jeigu sumos dar nemažos.
Man būtų kažkaip neramu

Įmonėje, kurioje dirbau prieš tai, aš žinojau šefo skaitmeninio parašo paswordą, dabartiniame darbe aš nežinau, ir jei nuoširdžiai nenoriu žinoti. Savo paswordo irgi nesakyčiau.

Mes naudojame šiuolaikines technologijas, turime telehanza (Hansa banko internetinę banko programą), ir tvirtiname skaitmeniniais parasais. Į banką, esant modeniom technologijom, tikrai neekonomiška vaikščioti.

Banko pavedimus darau internetu, pavedimu nespausdinu, tik tos dienos israsa.
As principo as galiu vien apti padaryti pavedima per Hanza.net.
As tuo nesinaudoju, nes apsidraudimas yra labai geras dalykas. Visi pavedimai yra tvirtinami dviem parasais, mano ir sefo.
Tada ramu, kad nei jis, nei as negaliu savarankiskai prisidirbti

Paslaugų suteikimo vieta yra nustatoma pagal tai, kur yra įsikūręs paslaugos teikėjas, PVM įstatymo 13 str.

Manau turetu buti saskaitos uz turto remonta, tada siulyciau surasyti akta, dalyvaujant kazkokiai komisijai, surasyti visas aplinkybes, prideti saskaitu kopijas (nebent remontavome savo lesom), jei savo - tada reiktu ivertinti medizgu isigijumus, darbininku darbo apmokejima, soc. draudimo islaidas, kitus papildomus mokescius (pvz. komunalinius)

pavarei

Atvirumas viesai yra nelabai toleruotinas dalykas

Nepirksiu, tiesiog zinau apie sita projekta. Esam savotiskai su juo susije.

Gal statysite Rotuses vartu apartamentus, Stikliu gatveje?

Todel ir stabdo pavedima, kad jis itartinas. Reikalauja pateikti papildomus dokumentus, nes matyt negerai atrodo toks pavedimas. Arba gal jie turi infomacijos apie si klienta, jo nepatikimuma. O si nutarimas numato kokios operacijos yra itartinos. Jeigu banko klientas pries dares pavedimus mazomis sumomis, staiga sumano pervesti milijona, is karto gali kilti itarimas, kad kazkas cia negerai.

O gal si operacija pasirode itartina, o bankas privalo apie tokias operacija pranesti.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. RUGSĖJO 6 D. NUTARIMO NR. 1409 „DĖL KLIENTO ATLIEKAMŲ OPERACIJŲ PINIGAIS IR SANDORIŲ REGISTRO TVARKYMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO

2004 m. liepos 22 d. Nr. 931
Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 1409 „Dėl Kliento atliekamų operacijų pinigais ir sandorių registro tvarkymo taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 89-3800) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS
DĖL KLIENTO ATLIEKAMŲ OPERACIJŲ SU PINIGAIS IR SANDORIŲ REGISTRŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) 12 straipsnio 7 dalimi, 13 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1495; 2003, Nr. 116-5249) 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad finansų įstaigos gali neteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu klientas verčiasi nuolatine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip 1 milijoną litų.“.
2. Pasiūlyti Lietuvos banko valdybai pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2002 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 121 „Dėl Kliento atliekamų operacijų pinigais ir sandorių registro tvarkymo taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 96-4241).


Ūkio ministras,
pavaduojantis Ministrą Pirmininką Petras Čėsna


Teisingumo ministras Vytautas Markevičius


PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1409
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 931
redakcija)



KLIENTO ATLIEKAMŲ OPERACIJŲ SU PINIGAIS IR SANDORIŲ REGISTRŲ TVARKYMO TAISYKLĖS


I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnyje išvardytų kliento operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymą, registruojamus duomenis, registrų tvarkytojų pareigas, informacijos teikimą ir registrų tvarkymo tikrinimą.
2. Šios Taisyklės privalomos finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išvardytiems Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat Lietuvos advokatų tarybai.
3. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, tvarkydami registrą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiomis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.


II. REGISTRŲ TVARKYMAS

4. Finansų įstaigos privalo tvarkyti registrą apie:
4.1. kliento operacijas su pinigais, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, išskyrus tuos atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga;
4.2. įtartinas operacijas;
4.3. vienkartinius grynųjų pinigų keitimus iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
5. Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo tvarkyti klientų įtartinų sandorių ir sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą.
6. Auditoriai, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, valdymo įmonės, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės, asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, meno kūriniais, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 50 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pašto paslaugų teikėjai, teikiantys vidaus ir tarptautinio pašto perlaidų paslaugas, privalo tvarkyti vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, taip pat įtartinų operacijų su pinigais, nepaisant jų sumos, registrą.
7. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo tvarkyti draudimo įmokų registrą, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų draudimo įmokų suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, taip pat įtartinų operacijų su pinigais, nepaisant jų sumos, registrą.
8. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, įtartinų operacijų su pinigais ir asmenų, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3,5 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą.
9. Advokatai ar advokatų padėjėjai privalo tvarkyti jų klientų sudaromų įtartinų sandorių registrą.
10. Lietuvos advokatų taryba privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų klientų įtartinų sandorių, apie kuriuos advokatai ir advokatų padėjėjai praneša Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka, registrą.
11. Registras, esant galimybei, tvarkomas kompiuteriniu būdu.
12. Finansų įstaigos ir kiti subjektai nustato registro tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba).
13. Finansų įstaigų ir kitų subjektų vadovai, išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą toje įstaigoje, taip pat darbuotojus, atsakingus už registrų tvarkymą ir informacijos pateikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Apie paskirtus darbuotojus raštu informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
14. Finansų įstaigų ir kitų subjektų vadovai, išskyrus notarus ir asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ir advokatų padėjėjus, nustato, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, registrų pildymo ir administravimo tvarką.


III. REGISTRŲ DUOMENYS IR JŲ PATEIKIMAS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI

15. Finansų įstaigos, kiti subjektai, Lietuvos advokatų taryba registre įrašo šią informaciją:
15.1. duomenis, patvirtinančius kliento tapatybę;
15.2. duomenis, patvirtinančius kliento atstovo tapatybę, jeigu operacija su pinigais atliekama ar sandoris sudaromas per atstovą;
15.3. duomenis apie operaciją su pinigais arba sandorį (nurodoma atlikimo data, pinigų suma, valiuta, kuria atlikta operacija su pinigais arba sandoris, operacijos su pinigais arba sandorio atlikimo būdas);
15.4. kriterijų, kuriuo vadovaujantis kliento operacija su pinigais arba sandoris laikomi įtartinais;
15.5. duomenis apie subjektą, kurio naudai atliekama operacija su pinigais arba sandoris.
16. Duomenys į registrą įrašomi chronologine tvarka, remiantis operaciją su pinigais ar sandorį patvirtinančiais dokumentais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su operacijų su pinigais atlikimu ar sandorių sudarymu.
17. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 13 straipsnio 1–5 dalyse nurodyta informacija įtraukiama į registrą ir nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais atlikimo ar sandorio sudarymo, pateikiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
18. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tvirtina visiems vienodą pranešimų teikimo formą.
19. Nustačius, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktame pranešime apie kliento operacijas su pinigais ar sudarytus sandorius trūksta duomenų, duomenys yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytosios teikimo formos, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo pašalinti trūkumus ir nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
20. Finansų įstaigos, priėmusios sprendimą taikyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytą išimtį, informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą:
20.1. apie kliento, kuriam taikyta išimtis, tapatybę patvirtinančius duomenis;
20.2. apie kliento nuolatinę veiklą ir paskutinių metų faktines pinigų įplaukas ar išmokas;
20.3. nuo kada bus taikoma išimtis.


IV. INFORMACIJOS APSAUGA IR REGISTRŲ TVARKYMO
TIKRINIMAS

21. Finansų įstaigų, kitų subjektų, Lietuvos advokatų tarybos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikta informacija apie kliento atliekamas operacijas su pinigais arba sandorius negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo, kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
22. Institucijoms, jų tarnautojams ar darbuotojams, finansų įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų atliekamas operacijas su pinigais arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
23. Finansų įstaigų ir kitų subjektų vadovai, notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatai ar advokatų padėjėjai užtikrina, kad registro duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
24. Registrų duomenys saugomi 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos.
25. Registrų tvarkymą tikrina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.



––––––––––––––––

As tai skolininkams skambinu pora kartu per savaite priminti, kad vis dar negavome ju apmokejimo. Pasikalbam graziai, nesipykstam, dazniausiai paskambinus pasiteirauju, kaip jiems sekasi verslas, ir naujo pas jios, ir kada zada sumoketi skola. Dazniausiai tai suveikia.
O jeigu pinigu vis delto nesumoka, tada rasau raginima, grazu, mandagu, ir prasau sumoketi skola. Po raginimo gavimo, skolininkai dazniausiai sureaguoja operatyviai, nors dali skolos perveda. Kartais, bet labai retai kreipiames i teisininkus, kad jie surasytu super kruta laiska skolininkams.
I skolu iseiskojimo imones nesikreipiam, juk galima ir patiems buti ikyriems ir skolas susigrazinti.

Šefas visada teisus...


ŠEFAS nemiega - šefas ilsisi;
ŠEFAS nevalgo - šefas atstato jėgas;
ŠEFAS negeria - šefas degustuoja;
ŠEFAS neflirtuoja - šefas moko personalą;
Kas ateina su savo nuomone - išeina su ŠEFO nuomone;
Kieno įsitikinimai sutampa su ŠEFO įsitikinimais - tas daro karjerą;
Tausok savo ŠEFĄ, nes gali turėti blogesnį;
ŠEFAS nešaukia - šefas akcentuoja savo pažiūras;
ŠEFAS nesikaso galvos - šefas ieško sprendimo;
ŠEFAS nepamiršta - šefas neperkrauna savo atminties nereikalinga informacija;
ŠEFAS neklysta - šefas rizikuoja;
ŠEFAS neperkreipia veido - šefas juokiasi be entuziazmo;
ŠEFAS ne bailys - šefas apdairus;
ŠEFAS nėra nemokša - šefas kūrybišką praktiką vertina labiau už bevaisę teoriją;
ŠEFAS neima kyšių - šefas priima dėkingumo dovanas;
ŠEFAS nemėgsta gandų - šefas įdėmiai išklauso darbuotojų nuomones;
ŠEFAS nevaikšto iš kampo į kampą - šefas dalijasi savo mintimis;
ŠEFAS nemeluoja - jis diplomatas;
ŠEFAS nesukelia eismo nelaimių - šefas turi vairuotoją;
ŠEFAS nėra užsispyręs - šefas nuoseklus;
ŠEFAS bjaurisi pataikūnais - šefas premijuoja lojalius;
ŠEFAS nepakenčia šutvių - šefas vertina darnų kolektyvą;
ŠEFAS neapgaudinėja žmonos - šefas vyksta į komandiruotes;
ŠEFAS nevėluoja - šefą sulaiko svarbūs reikalai;

(šaltinis - Gilios mintys)

Man kazkodel persasi isvada, kad pinigus pasisavino direktorius.
Nes neteko sutikti zmogaus, is kurio pavoge 28 000 lt, reaguojancio pakankamai ramiai i susidariusia situacija.
Bet manau, kad buhalteris kuris, pereme apskaita, turetu jausti tam tikra atsakomybe. Juk kasos trukumas turejo islisti labai greitai, ir reikejo jam reaguoti labai jau operatyviai...
Pinigai nemazi ..........

Sveiki kamuoliu megejai,
Manau musu komandos sudetis gavosi gera, ir jokios diskriminacijos lyciu atzvilgiu

Aciu uz pagalba, jau parasiau.