Mes savo įmonėje darėme analizę, dėl kokių priežąsčių pačios įmonės neišsiieškojo skolos, o mes išieškojome. Mus pačius nustebino gauti rezultatai.
26 proc. atvejų skolininkai teigė, kad "kodėl mums pačios įmonės neskambino taip intensyviai, būtume senai sumokėję".
O dabar dėmesio - 45 proc. išieškotų skolų sudarė skolos, kur neteisingai buvo nurodyti skolininkų telefonai, o kreditorių vadybininkai nerasdavo šių telefonų. Iš šių skolininkų net 85 proc. atvejų mūsų kredito vadybininkai rasdavo naujus telefonus, įvedę įmonių pavadinimus puslapiuose www.google.lt ir
www.imones.lt . Tik 15 proc. atvejų telefonai būdavo randami iš kitų šaltinių.
12 proc. skolininkų nemokėjo, nes nebuvo gavę sąskaitos ar ją pametę arba sąskaita būdavo išrašyta neteisingai. padarius pataisymus ar atsiuntus sąskaitos kopiją, jie iškart apmokėdavo.
9 proc. skolininkų rado vadybininkai, dirbantys vakare, nes įmonės telefonas būdavo namie ir dieną kreditoriai ten nieko nerasdavo.
Taigi suskaičiuokime - 92 proc. išieškotų skolų galėjo be didelio vargo išsiieškoti patys kreditoriai, nors už jų išieškojimą mokėjo pinigus skolų išieškojimo įmonei.
Tik 8 proc. išieškotų skolų buvo išieškotos, pasinaudojant realiu skolų išieškojimo įmonės vardu, taikant intensyvias poveikio priemones ar teisminę procedūrą.
Dar pora įdomių momentų - apklausėme 300 įmonių apie skolų išieškojimo įmonių darbo metodus. Paaiškėjo, kad 55 proc. įmonių nutraukia santykius su kreditoriumi, jei įsikiša skolų išieškojimo įmonė, o 85 procentus buhalterių erzina raudoni antspaudai su įrašu, kad faktūros apmokėjimą kontroliuoja skolų išieškojimo įmonė, o 18 proc. buhalterių faktūras su tokiais įrašais specialiai apmoka paskutinę dieną ar keliom dienom vėliau, nors turi sąskaitose pinigų tai padaryti anksčiau.