Vartant lietuvišką spaudą norom nenorom nusipieši vaizdą, kad Lietuvoje krizė baigėsi. Va, apsilankai protingoje internetinėje svetainėje, pasiskaitai protingų žmonių pasibėdavojimų ir pradeda atrodyti, kad situacija ne ką geresnė nei 2008 metais.
Internetas pikdžiugiškai krykštavo, kad išvažiavo visi runkeliai ir dabar jau tikrai bus žymiai geriau, nes Lietuvoje liko tik didžiausi patriotai, norintys ir galintys viską pakeisti.
O ką aš matau? LSDP (=LKP=LDDP) sėdi koalicijoje su iki ausų prisidirbusiais, tačiau niekaip nenuteisiamais darbiečiais ir visokiais marginalais. Teisėjai ir seimo nariai teismo sprendimu susigrąžina ikikrizinius atlyginimus, o policijai, bibliotekininkams ir pensininkams pinigų biudžete nėra. Tačiau yra pinigų straipsniams ir finansų analitikų pasisakymams, kad dėl tokios padėties yra kalti:
— gyvenantys iš pašalpų (suprask, nedirbantys už MMA),
— per didelės pašalpos (ar kas nors bandėt išgyventi iš 350 litų?),
— per mažas darbo našus (arba per didelis lietuvių darbininkų tingumas),
— per didelis MMA,
— tėvynės išdavikai emigrantai, nes jie „dėl ilgesnio pinigo“ pabėgo palikę savo Tėvynę, tėvus ir vaikus.
Aš tai, pavyzdžiui, matau kitas blogybes:
— nesugebama nuteisti aukštuose postuose sėdinčių ar pinigais aptekusių (Vyktaras ir co., metai iš metų tamposi su kontrabandos Karaliais)
— vaikigalis su 2 gramais žolės gauna realią laisvės atėmimo bausmę, o automobiliu prisiskraidę ir žmones suluošinę pareigūnų ir teisėjų artimieji išsisuka su administracinėmis baudomis (na, kad ir Proninos žentas),
— teismai sprendžia, gali ar negali streikuoti su darbdavio išnaudojimu nesutinkantys darbuotojai.
— darbo inspekcija be jokios sąžinės graužaties, įmonės direktoriaus/savininko veikla nepatenkintą darbininkėlį siunčia atgal pas tą patį direktorių (t.y., į įmonės darbo ginčų komisiją) aptarti priežasčių, kodėl neteisingai pildomas darbo laiko apskaitos žurnalas ir po 2-3 mėnesius nėra išmokami atlyginimai.

Aplink korupcija, baisus biurokratizmas ir visiems viskas gerai? Gi Lietuvoje liko tik patys geriausi, labiausiai Tėvynę mylintis, labiausiai pilietiški. Pasižiūri kokius mitingus, tai susirenka pensininkai (tiems gi veikti nėra ką), ir dar kokie nors mokytojai, ugniagesiai ar policininkai. Kur ta Lietuvos inteligentija, jaunoji ambicingoji karta? Nespėja, nes per du darbus dirba ir pusės milijono paskolą už 50 kv.m. butą atidirbinėja?

Jei žiūrėt į nemokamus produktus, tai bus tik Microsoft Security Essential (iki 10 kompiuterių) ir Comodo Free Internet Security, o visa kita nemokama PĮ jau skirta namų vartotojams. Tiesa pasakius, Comodo pačiam taip ir neteko išbandyti, o AV PĮ bandymais užsiimančių laboratorijų rezultatai yra gana prieštaringi.

Galima dairytis į mokamus produktus, bet ten jau vienos darbo vietos apsauga kainuoja 100-150 litų. Prie geresnių produktų priskirčiau ESET, Avast ar Kaspersky.

Nelegali Keista, kad lietuviškos IT įmonės ar individualiai dirbantys specialistai dar neišaugo iš to amžiaus :)
Microsoft Security Essential tikrai nėra pati geriausia apsauga, tačiau tai geriau negu nieko. Šią PĮ galima diegti ir į įmonių kompiuterius. Tuo tarpu Avira Free yra skirta tik namų vartotojams.
Jei kompiuteryje vis dar yra dvi antivirusinės programos, tai vieną iš jų reikėtų pašalinti („Uninstall“) apsilankius „Control Panel > Programs and Features“.

Gal galima sužinoti ką specialistas buvo įdiegęs ir kokią antivirusinę parsisiuntėte?

Nieko blogo ir nieko gero. Šiuo atveju daugiau nereiškia geriau, tačiau tokių blogumų kaip senais laikais, kai kelios tarpusavyje susipjovusios antivirusinės užlauždavo kompiuterių, jau nėra. Tačiau, kaip ten bebūtų, kompiuteryje turėtų būti tik viena antivirusinė programa. Cypimus ir šokinėjančius langus galima sumažinti iki minimumo apsilankius AV programos nustatymuose.

Man tik keista kaip nuosavą IT personalą turinčioje įmonėje, teisę diegti programinę įrangą gavo paprastas mirtingasis

Žiūriu į tą docx failą ir neatsistebiu išradingumu :D Yra snipping tools, paveikslelius normaliai galima issaugoti ir MS Paint pagalba, o čia CTRL+V ir dar į .docx failą. Atseit, laužtas 2010 metų MS Office programų paketas yra kiekvieno tikro lietuvio kompiuteryje? :)
Na, o norint pademonstruoti kaip nesvietiškai yra ištampytas vaizdas kompiuterio ekrane, ekraną reikia fotografuoti fotoaparatu. Jei naudosit „Print Screen“ mygtuką, tai padarysit tik grafinio procesoriaus generuojamo signalo kopiją. (Jūsų atveju tai yra standartinė 800x600 raiška) Manau, ties šia vieta ir baigsiu kalbėti apie kosmosą :)
Nuo pabarimų prie patarimų.
Panašu, kad neįdiegtos vaizdo tvarkyklės arba neteisingai parinkta skiriamoji geba.

Spaudžiam dešiniu pelės klavišu ant tuščios darbalaukio vietos ir pasirenkam „Screen resolution“. Atsidariusiame lange susirandam eilutę su Resolution ir pasirenkam tą, kuri sąraše yra išskirta žodžiu „recommended“) > OK > Keep changes.

Jei sąraše nematot didesnių skaičių nei 800x600 ar jums tinkamos raiškos, tai gali būti ir pabėgusios tvarkyklės. Tokiu atveju tame pačiame lange spaudžiam ant „Advanced Settings“ ir žiūrim ką rašo „Adapter“ skyriuje. Jei ten puikuojasi Standard VGA, tai metas susirasti reikiamas vaizdo tvarkykles.

Paskutinį kartą su įprastais DVD grotuvais bendravau prieš kokius 5 metus, tad tikrai nepasakysiu koks sugeba susikalbėti su visokio plauko USB laikmenomis. Teks pasikliauti GOOGLE pagalba ir tikėtis, kad yra išsamus nusižiūrėto DVD grotuvo vartotojo vadovas.
p.s.
Dauguma planšetinių kompiuterių kuo puikiausiai vaizdą ir garsą transliuoja per HDMI, tad jei toks yra namuose, galima išsiversti ir be naujo DVD grotuvo įsigijimo.

Jūs gaminio naudojimo instrukciją skaitėt?
Ten juodu ant balto parašyta (instrukcijoje anglų kalba), kad įrašymas vyksta iš muzikinio kompaktinio disko į USB atmintinę, o ne atvirkščiai. Toje pačioje instrukcijoje rašo ir tai, kad šis grotuvas nedraugauja su išoriniais kietaisiais diskais, atminties kortelių skaitytuvais, MP3 grotuvais, išmaniaisiais įrenginiais ir apsaugotais CD diskais.

Naudojimo instrukciją lietuvių kalba galima parsisiųsti iš čia— www.lg.com/ru/support-product/lg-DVX552#

1)
Kai į kaitaliuojasi su in (siųsti, siuntė)

Dėl šito?

Jei užaugot su QWERTY, o ne su rusišku raidžių išdėstymu, tai kodėl neišbandžius fonetinės klaviatūros (čia tokia, kur s-с, d-д, f-д ir t.t.)? Klaviatūros išdėstymą gali įdiegti bet kuris administratoriaus teises turintis Windows vartotojas. Daugiau skaitymo:
www.lythum.lt/lt/content/rusi%C5%A1ka-foneti...
winrus.com/kbd_e.htm

Na, o pabaigai svetainė, kuri gaudo jūsų renkamą tekstą ir automatiškai verčia į kirilicą, verčia ir dar daro krūvą kitų dalykų— http://translit.ru/

Nuolankus tas lietuvis...
Darbdavys turi visas galimybes atleisti darbuotoją iš darbo savo iniciatyva ir dar sumokėdamas viską, kas priklauso pagal įstatymą. Kodėl darbuotojas turėtų save nusibausti ir pats išeiti iš darbo, taip prarasdamas viską kas jam priklauso pagal įstatymą? Jei per penkis metus LR DK nepasikeitė, tai atleidimą iš darbo galima taikyti tik pačių šiurkščiausių darbo drausmės pažeidimų atvejais (už vagystes, pravaikštas ir pasirodymą apsvaigus). Visais kitais atvejais lieka tik įspėjimai žodžiu ar raštu.

Iš LDB.lt

Pala, o tai esamą kompiuterių tinklą galit pasiekti iš kompiuterio su Windows8? Matot visus reikiamus aplankus?

Windows8 valdymo skydas (Control Panel) mažai kuo skiriasi nuo Windows7. Spauskit ant darbalaukyje esančios piktogramos „Computer“ (Kompiuteris) ir atsidariusiame lange į adreso juostą įveskite control panel ir paspauskite Enter. Ten jau rasit spausdintuvus.

Beje, jums kompiuteris praneša jog neturite reikiamų tvarkyklių ir tai, kad nėra ryšio su serveriu. (Bent jau man taip atrodo)
Reikiamas tvarkykles galima įdiegti pasinaudojus pačiame Windows8 kompiuteryje išsaugotais failais, svarbu tik turėti administratoriaus teises ir tvarkykles Windows 7 OS. (Veiksmas vyksta per „Add a printer“)

Kamputyje pamačiau Avast! ženkliuką. Gali būti, kad Avast! įmeta Chrome diegimo failą į savo „smėlio dėžę“ ir todėl Windows išmeta klaidą.
Pabandykit atjungti Avast! apsaugą dešimčiai minučių (iš sąrašo) ir bandykit įdiegti Google Chrome iš naujo.

Jei veikia ant Windows7, tai nematau jokių priežasčių, kodėl neturėtų veikti ant Windows 8. Automatinis diegimas meta kokią nors klaidą?

Mes čia vis dar apie „Prieš Srovę“?
Pastebėjau, kad TV3Play spjauna KLAIDA!, kai yra įjungtas adblock plus. Atjungus adblock tepavyko ištraukti reklamą, tačiau ne patį video. Manau, kad būdų ištraukti pačią laidą yra ne vienas, tačiau darbe eksperimentuoti nesiryšiu :)

Kompiuteriui pereinant iš vienų rankų į kitas, licenzijavimo taisyklės nėra pažeidžiamos, Windows legalumas nepasinaikina. Svarbu, kad lipdukas ant dėžės sutaptų su tuo, kas realiai yra viduje. Perkant „iš rankų“ visada yra tikimybė, kad kompiuteris turi jau neoriginalius vidurius ir laužtus Windows'us.

Darbui biure tiks bet koks kompiuteris. Internetinės parduotuvės pilnos kompiuterių su legalia Windows OS, kainuojančių 1500-„kiek negaila“ litų.

Brangų Microsoft Office biuro programų paketą galima pakeisti LibreOffice arba OpenOffice paketu. Tie yra nemokami, tačiau pats, pastatytas prieš faktą „Dirbti su nemokamu OpenOffice ar pirkti MS OFFICE“, pirkčiau MS OFFICE.

p.s.
Skyteche radau gamykloje suremontuotą Lenovo už 600 litų su legalia Windows 7 OS už juokingus 600 litų. Duoda 12 mėnesiu garantiją, todėl manau jog tai daug geriau nei imti iš http://skelbiu.lt www.skytech.lt/5711603006582-lenovo-thinkcent...
Parametrai gal ir neįspūdingi, tačiau jėgų facebook'ui ir jo žaidimams pakaks :)

Mozilla Firefox naudotojai gali parsisiųsti priedą Video DownloadHelper https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/addon/video-downloadhelper/?src=search

Šis priedas įprastai susitvarko su youtube ir kitomis svetainėmis, tebenaudojančiomis flash technologiją.

Dokumente, žinoma, sudėtos visos paslaptys ir juo pasidalinti negalima?

Nepatikėsit kiek kartų buvo taip, kad visos bėdos išsisprendė pakeitus USB kabelį (nors dar vakar spausdintuvas veikė puikiai) :) Jei nespausdina tik kai kurių PDF failų, tai visai realu jog tų failų kodas nėra švarus, todėl Adobe Reader jų iki galo nesupranta.
Kalbant apie internete rastus PDF dokumentus, tai rekomenduočiau tuos PDF failus išsisaugoti kompiuteryje, ir spausdintų būtent juos, o ne esančius internete. (Gerai pastebėjo ABA2) Labai retas atvejas, bet pačiam kartą yra buvę, kai 2 psl. PDF iš GMAIL tapo keliasdešimčia tuščių lapų su nesuprantamais simboliais puslapio kampe.


Kai neaišku spausdina viską ar tik kai kuriuos dokumentus, tai tvarkyklių perrašymas yra vienas iš pirmųjų punktų :) Beje, manau kad nemokama (net ne namų vartotojams) programa PDFill PDF Tools gali būti puiki alternatyva mokamai nitropdf.
www.pdfill.com/pdf_tools_free.html

Problemos tik su PDF failais? Paveikslėlius, Word/Excel dokumentus spausdina be problemų?
Į galva ateina tik du dalykai:
1. Pabandykit naudoti kitą USB kabelį. Kartais, visos bėdos atsiranda tik dėl pernelyg ilgo, ar nelabai kokybiško kabelio.
(Jei prie spausdintuvo jungiatės per bevielį, tai gal spausdintuvas per toli nuo maršrutizatoriaus?)
2. Reikia apsilankyti spausdintuvo gamintoju internetinėje svetainėje ir parsisiųsti tvarkykles (draiverius) savo spausdintuvui. Po to jau tvarkingai per DEVICE MANAGER (atsidarom START meniu ir ten įrašom „device manager“) šalinam spausdintuvą (Uninstall) ir perkrovę kompiuterį įrašom iš gamintojo svetainės parsiųstas tvarkykles ir programinę įrangą.

Galiu tik tiek pasakyti, kad universitete to nemokė :) Kompiuterinė technika yra daugiau hobis, kuris kartais vietoj saldainių, ir pinigų į namus parneša :) Jei pasakytumėt kiek esat numatę išleisti pinigų, kokio kompiuterio (nešiojamo/stalinio) ieškote, tai būtų galima ką nors pasiūlyti.

p.s.
Kad nebūčiau apkaltintas kurios nors iš e-parduotuvių protegavimu, pardavėją galite pasirinkti patys. Man tik svarbu, kad būtų priėjimas prie jų asortimento ir kainų.

Sveiki! (Nepatingėjau užsiregistruoti.)

Nėra jokio skirtumo iš kur pirksite kompiuterinę techniką, nes visur prekės yra tos pačios, skiriasi tik pardavėjų apetitai. Lietuvoje tėra keli stambūs tiekėjai, o kokie 99.9% įmonių dirba drop-shipping principu.
Aš visiems savo klientams rekomenduoju kompiuterius su Intel procesoriais, nes jie našesni ir ekonomiškesni už AMD analogus.
Kalbant apie stacionarius kompiuterius, tai su paprastais biuro darbais ir paprastais žaidimais (Cradle of Rome, Bejeweled, etc.) susitvarko net tie patys Celeron procesoriai. Integruoto Intel vaizdo taip pat pakanka. (Bus dar geriau, jei nepagailėsit keliasdešimt litų ir pasiimsit Intel Pentium procesorių.)
Jei yra didelis noras žaisti rimtus žaidimus, naudoti sunkesnes, labiau procesorių apkraunančias programas, tai reikia žiūrėti į sistemas su i3 ar i5 procesoriais, nepagailėti pinigų vaizdo plokštėms nVidia GTX650ti BOOST ar GTX660 ar AMD HD7850/7870.
Idealiausias variantas kalbant apie kietuosius diskus — SSD diskas operacinei sistemai ir pagrindinėms programoms, ir standusis 2TB diskas piratiniams filmams saugoti
Paties sukomplektuotas kompiuteris visada bus geresnis už tą brangų, kuris stovi avitelose ir topocentruose, nes žinosi kas į vidų sudėta. Šiais aršios konkurencijos laikais pardavėjai yra pasiruošę nemokamai visas išsirinktas dalis į dėžę sukišti. Pardavėjai net tuos pačius windowsus įrašys, jei nepagailėję kelių šimtų litų, tuos windowsus iš jų įsigysite.

Kalbant apie nešiojamus kompiuterius, geriausi yra tie, kuriems suteikiama didžiausia garantija. Visi gamintojai gamina labai gerus, ir labai ekonominius modelius, o labai daug kas priklauso nuo to, kaip su kompiuteriu elgiasi pats pirkėjas. Jei neplanuojate prasidėti su žaidimais, tai imkit nešiojamą kompiuterį su Intel procesoriumi ir Intel integruotu HD vaizdu. Priklausomai nuo biudžeto, vertėtų rinktis iš sistemų su Pentium/i3 ar i5. Tokiu atveju gausite daiktą, kuriame bus tik vienas perkaisti sugebantis elementas — procesorius. Gera žinia yra tai, kad procesoriai vis dar yra ne įlituojami į plokštes, o pasodinami į jungtis (slot'us). Tai gelbėja nuo nereikalingų išlaidų.
Visai kita kalba su visokiais nVidia ir AMD mobiliais vaizdo procesoriais— jie yra lituojami tiesiai ant plokštės. Todėl, prisirinkus dulkių ir plaukų, pradeda kaisti kompiuteris, kraiposi pagrindinė plokštė, sutrūkinėja lydmetalio jungtys, ir turit juodą ekraną. „Pašildymas“ ar chipo perlitavimas privers paploninti piniginę.
Jei yra didelis noras žaisti kompiuterinius žaidimus, tai pigaus ir gero daikto nebūna. Jei gamintojas įdeda kokį nors papildomą komponentą, tai vadinasi kažkur sutaupo. Dažniausiai taupoma ant plastmasinių korpuso dalių. Brangesnis plastikas bus linkęs sugerti smūgius, o pigus skilinės ir trupės. Geriausiai tai pasireiškia pigiuose ACER ir Fujitsu Siemens modeliuose — trupa ekraną laikančių vyrių tvirtinimo aikštelės, trūkinėja didesnes įtampas patiriančios korpusų dalys.
Jei yra galimybė, tai verta įsidėti SSD diską, nes nešiojamų kompiuterių įprasti standieji diskai (HDD) yra apgailėtinai lėti. Kalbant apie RAM, tai normaliam darbui pakanka 4GB, bet gyventi galima ir su 2GB.

Įsigiję daiktą būtinai išsaugokite pirkimo kvitą ir prašykite užpildytos garantinės kortelės, kurioje aiškiai būtų nurodyta garantinio aptarnavimo trukmė. Po kiekvieno įrangos išvykimo į serviso centrą reikalaukite tai patvirtinančių dokumentų. Visi gamintojo įgalioti servisai remontui priimtus daiktus registruoja ir privalo pateikti informaciją apie rastus ir pašalintus gedimus daikto savininkui.