Skanaus

Petriukas klausia mamos:
- Mama, mama, kas yra transvestitas?
Mama atsako:
- Paklausk dėdės Ilonos..

Štai tikro vyro pilvas . . ..

Ar tai tikro vyro pilvas ......?

O maldelės žodžius kas žino . . .

Sedi gruzinas teisiamuju suole. Sedi zemai nuleides galva. Teisejas:
- Kodel isprievartavote mergina?
- Patiko.
- Kodel isprievartavote berniuka?
- Patiko.
- Teisiamasis, kodel kalbedamas neziurite man i akis?
- Bijau, patiksit...
***

...Einu fer farką, faukščiukai firta... Kažkas tik fyst fer kufrą... Atsibundu, nei finiginės, nei finigų, nei friekinių dantų. Facanų darbas... Fyzė... Nefasisekė...

Vasara palydint . . .

mes ateinam į žemę ne mirti.
mes ateinam gyventi,prabilti.
mes ateinam dainų padainuoti
ir žole po langais sužaliuoti.
reikia būti švelniu kad mylėtų.
reikia būti teisiu kad tikėtų.
reikia būti žmogum,
kad per lietų pas tave pasišildyt skubėtų...................

www.youtube.com/?v=uXa8s_HR4XY

O už lango lyja,lyja,
Nei šviesos,nei šilumos.
Aš žinau man reikia,reikia,
Vasaros karštos.
Lietuje tu stovi vienas,
Verkia medžiai ir dangus.
Tu nelauk, aš neišeisiu,
Niekad niekados.


Priedainis:2 kartus
Ne ne ne ne tavęs,ne tavęs aš ilgiuos
Ne ne ne ne tavęs,o vasaros karštos.
Ne ne ne ne tavęs,ne tavęs aš ilgiuos
Ne ne ne ne tavęs,o vasaros.


Vėl kvatos už lango vėjas,
Nebijodamas audros.
Ne tavęs šiandien ilgiuos aš,
O vasaros karštos.
Ne tavęs šiandien man reikia,
Ir ne tavo bučinių.
Man tik reikia gero oro,
Ir saulės spinduliu.

Taip, tai aš – tas kvailelis, džiaugsmingai virpėjęs
ir dūsavęs, dūmų takais tiek klajojęs.
Šiandieną aš vienas danguj nebudėjęs
ir niekad nematęs, kiek tęsiasi rojus.

Stebėjau viltingai sukruvintus angelus,
skrodusius plazdantį rankose dangų.
Jų žvilgsniai kartojosi pirštuos išblukusiuos,
laikančiuos jiems pirktą laiką nebrangų.

Verkiau dėl to grožio, kurį aš regėjau,
kai žaidė ugnim, niekad degt neturėjusia.
Liepsnelė švelni tarp jų pirštų – šokėjų –
suspindėjo tyli.

Vis miriau ir grožėjausi.

Gaila – niekad suprast negalėjau,
ar šildė, ar degino ji bučiniais,
kuriuos iš pavydo pasivogė vėjas,
lietuj susisupęs, atjojęs lašais.

Labanakt . .

Kol tavo pėdos alkanos
rasos prašys,
žadės numinti kelią
iš lašų stiebų,
stebėsiu lietumi tave
ir debesis – manysiu esanti
viršum laukų sočių.

Nurimę dulkių žingsniai
rausta po manim –
tikėjo amžinai ore virpėsią,
bet šiandien juos sugėdino lašai,
įsmigę su vinim
tarpupirščiuose tavo
lietui šviečiant.

Žinau, nesu rasa,
kurią taip trokšti gert
paklydęs, liūdnas, net niūrus,
tačiau išalkę tavo pirštai
liečia žolę
gal paskutinįkart – – –
Atleiski jai, jei dulkių nebebus.






Pasiduodu . . ..

...ar tau, lietau,
kada pabos
taip neskubančiai –
iš palengva
tvenktis
virš galvos

ir netikėtai –
taip staiga
prapliupti
- - - n e a r t ì
kai laukia
slenkstis,
žodžiai nekartoti,
lyg neištarti –

kaip raktas

tau, lietau,
kada pabos...

Nuplaus mane paklydėlis lietus
Nuo tavo veido beprotybės.
Pagavę saulę į rudens tinklus,
Nors sau prisipažinkim: klydom

Per vieną žodį, dieną, per metus,
Per šviesmetį, bet ar verti tebuvom geldos?
--------------------------------------------------
Nuplaus mane paklydėlis lietus,
O sausroje nuo skausmo tavo lūpos skeldės.

ne ta koja išlipau iš lovos
musė įkyriai prieš lietų zvimbia
palubėj voratinklis aptingęs
laukia savo šeimininko

o už lango paryčiais varnėnas
vis tą pačią švilpauja dainelę
katinas prie pusryčių prislinkęs stalo
bando paslapčiom nugvelbti sumuštinį

virdulys dejuoja ant viryklės
it pasenęs parko troleibusas
išeinu kieman duris neužrakinęs

pasiimt suspėsiu
savo kiaurą
skėtį

Mėtinis asketiškas lietus,
Kai net šuva nenori lįsti iš būdos,
Kai apsiniaukęs Tėviškės dangus,
Tyla giedrėja vienumos,

Kai mėtinis asketiškas lietus,
Visai nereikia niekur eiti!
Ant krosnies užmečiau kiaurus batus –
Basom į išmintingų knygų kraitį...

Kai mėtinis asketiškas lietus,
Kalnų gaiva lyg margaspalviai skėčiai,
Išgręžki palaidus šunis savus,
Padžiauk ir prisiglausk čia - - - neskubėti...

Lyja pilkas lietus, pakiemiais nupūtuoja latakais,
Medituoja namai, nusiprausę dulkėtus pečius.
Tik benamis šuva nuo senatvės vienatvėj apakęs
Nusilies gatvės purvą ir dvės įspūdingai švarus.

Gal pilkoji kaimynė išbėgs į sau artimą lietų,
Prie palangės palikus spoksoti dukrytes mažas.
Pasisems gyvybingo vandens į prijuostę skylėtą
Ir atbėgus šlapia lietumi plaus mergaičių kasas.

Tu sukursi lengvai pilką priedainį ritmiškam garsui,
Kai kalens mušamaisiais apniukęs nuo vakar dangus.
Aš repuodama tyliai prikimusiam aidui pritarsiu –
Įstabu, kaip garsai sugrąžina į praeitį mus.

Mylėkit lietų. Lietuviams
Gegužė 5, 2005 by Aurimas Gudas
Pradėta kurti: 05-05-2005

Mylėkit lietų, labai prašau. Yra daug dalykų, kurių jūs nekenčiat, bet bent jau lietų - mylėkit. Juk gyvename Lietuvoje - lietaus šalyje. Ir turėtume džiaugtis, kad lietus nors kartais mus aplanko.

Lietus nėra liūdnas. Jis mums tik toks atrodo. Ir jei lietaus lašai yra ašaros tai tik džiaugsmo ašaros.

Šiandien ryte mane pabudino lietus. Taip ramiai ir švelniai. Ir aš tada supratau, kad diena bus puiki. Važiuodamas autobusu jaučiau neapsakomą ramybę. O išlipdamas pamačiau nepaprastai nuostabų reginį - lietaus lašus ant lango. Tuomet supratau kad nieko gražesnio šią dieną nepamatysiu.

Nesakykit, kad lietus bjaurus, nesakykit kad oras apsimyžo. Nekeikit lietaus. Jūs galit manęs paklausti kodėl man patinka lietus, nors jūs manote, kad jis purvinas, niūrus ir sušlapina drabužius. O aš sakau, kad niekas neliepia jums taip blogai galvoti apie lietų ir neliepia sušlapti. Man taip pat patinka ir ugnis, patinka sėdėti prie laužo, žiūrėti į židinį. Ugnis gali nudeginti. Bet juk niekas neliepia kišti rankų į ugnį.

Kad ir kur aš nukeliaučiau lietus visada bus su manimi. Ir primins man Lietuvą.

Visa tai parašiau stotelėje po stogu, troleibuse ir namuose. Lyjant lietui

Mylėk orą kad ir koks jis bebūtų. Oras niekada neklausys tavo norų. Todėl telieka džiaugtis tokiu oru koks jis yra.

Autorius: Aurimas Gudas

Lietus išbučiavo skruostus

SIDABRINIS LIETUS

Danguje sidabras,
Naktyje lietus,
Sirdyje stebuklas,
Galvoje dangus...

Mintyse vienatve,
Rankose tamsa,
Norisi sudegti,
Akyse rasa...

Trys laseliai kraujo,
Like sirdyje,
Tavo siluetas
Mano galvoje...

Vel tave prarasiu,
Jei sugrysi tu,
Norisi sugryzti,
Ten kur mes kartu...

Skauda,
Viska skauda -
Kai taves nera...

Sirdyje vienatve...
Rukas akyse...
Tavo rankos velei,
Mano delnuose...

Netycia! . . . prispyrė

Nieko as nerasiau . . . . .

Sudja;
- i kakije u vas pretenziji kjetomu mužčine?
- on skazal, što vo mne iziumenka.
- nu i što? Eto že kompliment.!
- Da, no on popytalsia ee vykovyriat !

Čia po pranešimo

Reikia idėti nuotraukas ne tik po pranešimų, be ir po kitų dalykėlių ( t.y. po visokių gėrimų vartojimo, žaidimų ir t.t. ) . geriau išsigasti dabar, nei po to.

Ka gi . Matosi, kad prieš registruojantis reikia labai, labai pamislit. [color=darkred][/color]

Jeigu įmonėje įvesta suminė darbo laiko apskaita, nustatykite 1 val tarifą. Kiek supratau , tai jis dirba 48 val. per savaitę, tai turėtu butų užfiksuota sutartyje

Naktinės valandos nuo 22 iki 6. Suskaičiuokit naktines valandas

Visi geri vaistai - 100 lt.