Sveiki,
Sutartyje fiksuojama labai paprastai, pagal atitinkamą skaičių valandų.

Sveiki, puodeliai iš esmės tikrai nėra didelės suma, be to tikėtina, kad per mėn jie visi susinaudos, tad galima kelyi iškarto į sąnaudas, Žinoma nurašymo aktas puikus priedas. Tačiau ra ir kitokių prekiū kavinėje, kuriosgali būti ne brangios (staltiesės pvz.) bet naudojamos ilgesnį laiką, tada puiku, jeigu turėtumėt galimybę sąnaudas nusirašyti pagal sunaudojimo faktą.

Panašu, kad taip ir telieka daryti. Maniau, gal kas yra ką sugudravęs šitoj vietoj su R-keeper, kad nereiktų ranka nurašynėti. Vis vien, dėkoju už skirtą laiką ir mintis. Gražių artėjančių švenčių.

Apskaita maitinimuj pagal meniu yra labai griežta ir smulki, su visom kortelėm, porcijom ir kasdieniniu vadinamu "prasukimu" ir nurašymu. Bet pusryčiai yra toks maitinimas, už kurį paskaičiuojam žmoguj prie kambario kainos, ir jis valgo kiek nori. Dėl prekių grįžtamumo, taip yra tokių, kurios yra nesunaudojamos, bet dažniausiai jų jau nebededam į jokius kitus patiekalus, išskyrus pieną padažams ar pan. visą kitą, jeigu lieka atiduodama pagal nustatytą tvarką utilizuoti. Kitas žmogus, negyvenęs taip pat gali ateiti pusryčiauti, susimoka nustatytą kainą, bet vėl gi tai švediškas stalas ir neparduodam konkrečiai porcijų o valgo kiek telpa :)

Kai būna banketas, tuomet yra iš anksto derinamas meniu ir žmonių skaičius. Kai būna švediško stalo pusryčiai neįmanoma numanyti kiek sumuštinių pasidarys, kiek šaukštų kiaušinienės įsidės, kelis jogurtus suvartos vienas ir tas pats žmogus. Dėl švediško stalo formuluotės yra derinta su VMI, jie patvirtina, kad porcijų suskaičiuoti nėra įmanoma, juk nestovėsi ir neskaičiuosi kąsnių. Tas momentas aiškus, bet norisi kaip įmanoma teisingiau įsivesti to maitinimo apskaitą, čia išmonės ir pritrūkom....

Kalbant apie kasos aparatą, visiškai teisingai. Tik kur nukeliavo pinigai toliau? Išėjo į parduotuvę laikinai iš įmonės? Nei vienos institucijos, o juolabiau tvarkingos buhalterės toks paaiškinimas netenkins, nebent padarytumėt įrašą buhalterinėj apskaitoj, kad pinigai kelyje, yra kas daro taip, kol nuveža pinigus iki inkasacijos punkto ir jie įkrenta po perskaičiavimo į a.s., bet nemanau, kad šiuo atveju verta taip vargti. Čia daugiau klausime akcentuojamas momentas apskritai ar reikalinga kokia nors dokumentacija, kol pinigų nėra įmonėje. Vienareikšmiškai reikia, jie kabėti ore negali.

Gryni pinigai turi būti apskaitomi tik per pagrindinę įmonės kasą, taip numato ne tik įmonės apskaitos politika, bet taip reikalauja ir įstatymais numatytos tvarkos, kad lengviau būtų įsivaizduoti kodėl tai svarbu, tiesiog situacija: tuo metu, kuomet savininkas perka už paimtus grynus, ateina patikrinti ir prašo suskaičiuoti pinigus kasose (el. pagrindinėj ir pan.) akivaizdu, kad neapiforminus reikalingais dokumentais, bus trūkumas, už ką yra baudžiama. O grynųjų pinigų apskaita apiforminama tik KPO ir KIO (aktai ir buh. pažymos kitos paskirties dokumentai). Avansinė apyskaita kitaip, tik tuomet, kada savininkas už savo pinigus nusiperka, o jam iš įm. kasos grąžinama, bet vis vien reikia pildyti KIO.

Tikiuosi pagelbėjau.

Sveiki gerbiami kolegos. Nuolat pasiskaitinėju Jūsų genealias mintis ir vertingus patarimus, bet šį kartą tiesiog nerandu nei pažįstamų dirbančių panašioje srityje, nei panašios gvildentos temos. Tad, jei yra galinčių, labai prašau padėti:
Nedidukas viešbutukas savo gyventojams teikia pusryčius, švediškas stalas, porcijom paskaičiuoti nepavyksta. Imamas standartinis mokestis, Kaip protingiausiai elgtis su suvartotais produktais, kuomet dirba su R-keeper ir storehouse maisto apskaitai.

Nuoširdžiai iš anksto dėkoju už bet kokias mintis