Sveiki brangieji. Vakar grįžau iš Slovakijos sveika ir laiminga. Pirmą kart savom akim pamačiau kalnus.
Fantastika.O ta didybė! O ta paslaptimi dvelkianti kalnų tyla! Tikra tiesa, kad galima ir pamilti kalnus. O šiaip plaukėm kalnų upe Dunajecu. Buvome 2-uose urvuose:ledo ir dar viename (pamiršau pavad.), kur matėme daug stalagmitų, stalaktitų ir stalagnatų.Vaizdai tikrai nerealūs, bet akivaizdūs. Naktis leidome Didžiųjų Tatrų papėdės viloje. Matėme Ervino išvartytus miškų ruožus. Bet kaip namai nepaliesti
Paskutinę dieną kilome į kalnus ir grožėjomės iš dangaus........leidomės pėsčiomis, vėlgi regėdami krioklius, kalnus ir t.t.Dar buvome aquaparke, kuris tūnojo tarp kalnų. Gražu.Vanduo ten terminis, t.y.iš kalnų gelmių, kuris ten karštas - net 76 laipsnių. Baseinuose atvėsintas iki 39-36. Šiaip Jūrmaloje toks parkas man labiau patiko.Va taip. Tik kojas dabar skauda
Dabar lauksiu nuotraukų, kad vėl prisiminti. Čia buvo Slovakija.