Suprantu, tuomet ar nebūtų galima teigti, kad viršijus apskaitinio laikotarpio darbo valandų skaičių ne dirbant viršvalandžius po nustatytos pamainos, o pačiomis pamainomis pagal grafiką, valandos kurios turėtų būti apskaitomos kaip viršvalandžiai, būtų paskutinių pamainų išdirbtos valandos, kurios jau viršija normą?
Kitas momentas, jei darbuotojas lieka dirbti keliomis valandomis ilgiau nei nurodyta jo grafike, o darbdavys vėliau tokį darbo valandų prieaugį panaikina skiriant papildomą išeiginę (darbuotojui neprašant), arba sutrumpina jo darbo dieną atitinkamų darbo valandų skaičiumi, ar tuomet būtų teisinga sakyti, kad darbuotojas nedirbo viršvalandžių?
P.S. DK 115 str. 6 d. nurodo kad už viršytą darbo laiko normą darbuotojui apmokama kaip už viršvalandinį darbą, tačiau nenurodo kitokio apmokėjimo dydžio. Ar šiuo atveju DK 144 str. nėra speciali norma, įtvirtinanti apmokėjimą už viršvalandžius? Galbūt esate susidūrę su teismų praktika šiuo klausimu?

Mano supratimu turėtų būti registruojamos visos dirbtos valandos ir tos, kurios nepatenka į nustatytą darbo grafiką, apskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarius viršvalandžiams ir skaičiuojamos kaip viršvalandžiai. Priešingu, Jūsų nurodytu, atveju darbuotojui sumokama 1,5 nepriklausomai ar jis viršvalandžius dirbo per šventinę dieną, ar naktį ir taip pažeidžia DK 144 str. 4 d. „...viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis“ įtvirtintą skaičiavimą ir apmokėjimą už viršvalandžius.
DK 115 str. 4 d. nustatyta, kad Darbdavys privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Mano minėtu atveju, kai pagal darbo grafiką iš anksto galima numanyti, kad dirbant pastoviai tokiu grafiku susidarys ženklūs viršvalandžiai, man kyla klausimas, ar nėra pažeidžiama DK 115 str. 4 d. įtvirtinti grafikų sudarymo reikalavimai, kadangi paskutiniais apskaitos mėnesiais yra skiriamos papildomos išeiginės, kuriomis tą mėnesį yra mažinamos darbo valandos, taip sudarant mažesnį už to mėnesio nustatytą normą darbo valandų skaičių, dėl kurio yra išmokami mažesni atlyginimai.
Be viso to, prieš prasidedant mėnesiui yra paskelbiami darbo grafikai, kurie mėnesio gale yra pakeičiami, nurodant trumpesnes pamainas. Kaip reikėtų vertinti tokį faktą?

Sveiki. Kaip turėtų būti skaičiuojami viršvalandžiai kai yra taikomas 3 mėn. apskaitos laikotarpis, darbuotojai dirba slenkančiu grafiku - dvi dienas nuo 7:00 iki 19:00 ir dvi naktis nuo 19:00 iki 7:00, po to seka 4 laisvadieniai? Pagal DK 144 str. 4 d. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Jei teisingai suprantu, tai dirbant tokiu grafiku per trijų mėnesių laikotarpį turėtų susidaryti nemažai viršvalandžių, tad kurios valandos tokiu atveju turėtų būti apskaitomos kaip viršvalandžiai, nes koeficientas skiriasi priklausomai nuo to ar tai valandos naktį, ar dieną, ar šventinę dieną, o juk viršvalandžiai skaičiuojami tik trečiajį mėnesį?
Siekiant išvengti viršvalandžių, kartais yra skiriami papildomi laisvadieniai, dažniausiai paskutinį apskaitos mėnesį. Tokiu atveju rezultate turime du mėnesius su dideliu darbo valandų skaičiumi, o trečiajame valandų skaičius gaunasi mažesnis už oficialią mėnesinę normą, dėl kurio sulaukiama ir mažesnio darbo užmokesčio. Jei įsidarbinant buvo aptartas grafikas, o paskutinį apskaitos mėnesį yra skiriama papildomų laisvadienių dėl per pirmus du mėnesius susikaupusio didelio darbo valandų skaičiaus (dėl to paties nustatyto grafiko), ar tokiu atveju už papildomus laisvadienius neturėtų būti apmokama, jei juos skiria priverstinai?