angelka rašė: Įrodymas, kad myli
Argi meilei reikia kokių tai įrodymų? Juk tai jausmas. Kaip galima prašyti ar reikalauti įrodinėti jausmą.
Buvimas kartu , o ne pažadas būti kartu visur visada: ir skausme, ir džiaugsme, ir skurde, ir turte, ir laimėje, ir nelaimėje yra įrodymas, kad myli...
Niekas manęs neįtikins, kad santuoka gali kažką garantuoti ar įrodyti. Manau, kad mūsų puritoniški papročiai to reikalauja, kad mylint tuoktumėmės, kad susituokę gimdytume vaikus ir pan.
Aš jokiu būdu ne prieš santuokas. Tačiau tikrai nedrįsčiau smerkti žmonių, kurie gyvena nesusituokę, augina vaikus, o tuo labiau nedrįsčiau manyti, kad jei jau jie nesituokia, jie nemyli vienas kito.
Meilė - geras dalykas. Bet būtent "visu ir visada, laimėje ir nelaimėje", kai kam (nesakau kad visiems) uždeda atsakomybės. Ne visi patiria "amžinąją" meilę, daugumai jinai užgesta metams bėgant, geriausiu atveju perauga į pagarbą savo sutuoktiniui. Manau kad būtent santuoka daugumą priverčia gyventi iki "grabo lentos" kartu, yra tokiu, kurie mano, kad sutuoktinis tai jos kryžius, kurį jai "tenka nešti". Ar nesusituokus moteriškė taip kankintusi? Aišku kalbu ne apie jaunymą, bet apie tuos, kuriems jau už...
Dar apie papročius. Taip santuoka tai vienas iš "mūsų puritoniškų papročių", o kaip dėl Kalėdų, Vėlykų, Krikštinų, galu gale laidotuvių
Tai atsisakykim visko