žinau. 9 metus ten pragyvenau. Mano uošvis buvo geriausias to krašto aludaris, jo gamintas alus keliaudavo į žemes ūkio miniteriją, kai reikedavo finansavimo

prisimenu
vos baigusi mokslus mergaičiukė nuvažiavau į tą kraštą pagal paskyrimą. Buvo kažkoks baliukas. Žinoma, aš mergaite negerianti, tai iš karto stikliuką su degtine į šalį. O tik valgau ir skaniu alučiu ( jis man buvo panašus į skanią girą) užsigeriu... Nu ir ką ? Negerianti mergaite neužilgo nuejo miegoti....

Mes transporto įmone, todel manau mūsų neliečia. Eilę metų praktiškai nedirbam su grynais pinigais.Ir mūsų klientai žino, kad mes atsiskaitom TIK pervedimu per banką..Bet yra prekybines, smulkesnio aptarnavimo įmones, todel neįsivaizduoju, kad jos gali apsieiti be grynųjų pinigų.

neatsisakysiu pasiklaidžiojimų po Užupio kiemelius vien del to, kad ten kažkur gyvena Abonentas. Tai būtų kvaila. Juk jis gyvena sau, aš sau.
O kažkokiam apipaišytam namely buvau, šalia Vilneles. Ten menininkams priklauso tas namelis.... Ir man patiko.... Ir Abonento kvapo neužuodžiau.

o gal tos išsilavinusios moterytes valgys, valgys kol pripras, kol pasidarys skanu
kaip tam filme, kur neseniai mačiau ( tik pavadinimo nežinau) "prašau langustų, ikrų. Man jie neskanūs, bet aš juos valgysiu valgysiu kol pasidarys labai skanu"

o aš moku atostogauti ir kompe.
Per google pasirenku kokią šalį, kalnus ar muziejų ir "lankausi" kiek tik širdis geidžia

jeigu atvirai, tai taip normaliai Alpių ir nemačiau. Pravažiavau naktį, nes keliones tikslas buvo visai kitas. Tačiau labai myliu kalnus.
Už kalnus gali būti gražiau tik kiti kalnai.

vau Tininga... Super.
Kur čia ?

galiu patikslinti Jūrate
Šauliam ( man čia idealiai tinka ), jeigu patinka kompanija, ir sakykim visi dedasi po 5 litus, tai Šaulys kaip taisykle 20 litų. Jeigu kompanija nepatinka, visi dedasi po 5 litus, o Šaulys vaišinasi už dyką.....
ir šiaip Šauliai megsta pasijuokti , nebijo ir iš savęs. Neveltui tą pačią dieną su manim gime Jurijus Nikulinas...

Sunkiausiomis aplinkybėmis vieni žmonės tampa kiaulėmis, kiti - šventaisiais

Šiuos žodžius perskaičiau šios dienos Delfyje...Ne veltui sakoma, kad draugą nelaimeje pažinsi.

o man tinka

Atrodo kaip linksmas idiotas. Dažniausiai toks ir yra. Jo kretiniško optimizmo ir atkaklumo niekas nenugesins, net jei jam ant galvos užkristų plyta. Pakalbėjus su juo 5 minutes kyla noras jį tiesiog pribaigti. Nuo vaikystės be skrupulų įsibruka į bet kokią kompaniją, visiems primeta savo kvailas idėjas. Šis agresyvus linksmuolis savo namiškiams gali prikurti aibes rūpesčių. Nuolat meluoja, išsigalvoja – dažnai turėdamas piktų kėslų. Puikiai jaučiasi minioje, triukšmingose vietose, ypač ten, kur galima dykai pavalgyti ir išgerti

ar aš ne tą patį sakiau prieš pora dienų ????
kaip gera buvo anksčiau einant į parduotuvę - 2 rūšių duona, 3 rūšių makaronai, 1 rūšies pomidorų padažas, net baldai vienos rūšies. Problema - kad gaut. Tai ir važinedavom po apylinkių miestelius - gal ką rasim nusipirkti ? Nes darbo metu buvo galima visus asmeninius reikalus tvarkyti, plius pigus benzinas....
Prisimenu tų laikų pabaigoje viena panele pasakoja " įsivaizduokit kaip sunku amerikoje, ten parduotuvej gal kokių 15 rūšių majonezas".... o mes klausydami galvojom - vaje kaip sunku.... kokia laime, kad mes demokratinej taryubų sąjungoj gyvenam...

Kaip bebūtų, nekeisčiau šių laikų į anuos, net jeigu dabar ir sunkiau parduotuvej apsisprendžiant kokią deštą pirkti...

super... išlaikai pusiausvyrą...
todel ne nuodeme- ir indų plovimas. Plauk ir toliau....

ačiū, kad apsilankei. Kad pamatei tai, kuo aš gyvenu.
Tai nebuvo reklama. Paprasciausiai mergaite deda savo mezgimo, nerimo darbelius, dalijasi savo kulinariniais sugebejimais, na o as - norejau pasidalinti savo nuotraukom

lt.netlog.com/ukla_julija

vakare užeisiu ir čia. O tu gali užeiti pas mane irgi į svečius netloge. pagal nuoroda po mano paveiksliuku Kai ką galima pamatyti ir iš mano vaikystes namų. Deja, jau miestelyje....

o aš ten buvau ir palikau daug daug pedsakų.... ar matei, Kelias ?????

man žiauriai gaila numelioruotos sodybos Gaidiškių vienkiemyje. Ant kalniuko stovejo mano vaikystes namelis. O aplink daug kalniukų. O tarp kalniukų maži raisteliukai. Tetule, kuri mus augino, sakydavo mums vaikams, kad neitume į kaimynų raisteliukus pasiskinti melynių. Nes turime savo raistelį....
O dabar neliko nieko - nei raisteliukų, nei daugelio kaimynų sodybų. Ir net nežinau ar žeme aplink dirbama.

kaip normalioj šeimoj - nenuobodu

tikriausiai šiandien gerumo diena
aplamai, žymiai geriau skaityti gerus, nei piktus žodžius. Ir tą patį girdeti aplink.
Nes iš atskirų akimirkų susideda gyvenimas.
Nes kelias susideda iš atskirų mažų žingsnelių ...

Iš kur tiek pykčio ?
Kažkaip jis nesiderina su šiom rimties dienom.
Būkim geresni. Būkim atlaidesni. Būkim atrama vieni kitiems.

Nejaugi jūsų nepriverte susimąstyt Elvusios įdetos eiles ?

galima pagalvoti, kad užpakaliuku nečiuožineji tik del pasikeitusių laikų

Manau, kad absoliučios tiesos nera ir negali būti.
Man nepatinka kategoriški vertinimai vienos ar kitos puses.
Kiekvienoje puseje yra ir pliusų , ir minusų. Tie plisai ir minusai irgi kiekvienam skirtingi.
Pav.man patinka sovietiniai laikai, nes aš tada buvau jauna

[quote:bc62d84080]
vot del šito ir nedrįstu stoti į vieną kurią nors pusę - juk NESIMATE... [/quote]

mamyte tikrai neturejo minty naujalietuvių

ne visi skundikai buvo. Yra toks Voliškio kaimelis Utenos rajono pakrašty. Aš ten gimiau, bet namams sudegus iš ten iššikraustem. Pro tą vietą kiekvienais metais pravažiuojam į kapines. Pakely stovi akmeninis kryžius. Ir tik atgimimo laikais man tete pasake, kad prasidejus karui, kaimo žmones pastate tą kryžių, kaip padeką Dievui, kad vokietys juos išgelbejo nuo ruso. Iš tikro tą užrašq galima įskaityt.
Tai va, kas įdomiausia, tas kryžius su tokiu užrašu išstovejo visus sovietinius laikus. Niekas nepaskunde, niekas nenuverte. O gal ir vietiniai komunistai buvo ne del idejos ir jiems buvo nesvarbu ? Nezinau.... Bet tas kryžius ir dabar liudija mano mamytes mintį - geriau jau tarnauti turtingam ponui, nei biednam. Nes prie turtingo pono ir pats būsi sotesnis.

o aš, kaip ir kievienais metais, sausio 12 po darbo eisiu link seimo. Pastovesiu prie degančių laužų, pamaklinesiu po seimo rūmus, užeisiu į bufetą išgerti arbatos su bulkute, dar pafotografuosiu, ir pabaigoj prie degančių laužų kartu su kitais dainuosiu patriotines dainas.
Tokia tradicija pas mane.

tai buvo kaip pereinamasis prizas - spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai, komunistai.
Buvau ir spaliukų, ir pionierių, ir komjaunuolių "sektoje"
Laime, kad mane laike politiškai nesubrendusia ir nekalbino į komunistus.
O tuo laiku niekas negalvojo apie pažiūras - jeigu reikia del pareigų, vadinasi reikia.
Kaip tam anekdote - vienu parazitu daugiau ar mažiau.
Tikrų komunistų, del idejos, buvo vienetai.

žiauru....
tiesa, būdama šioje temoje prisiminiau, kad savaitgaly per TV žiūrejau filmą "Beprotnamis". Man buvo per daug siaubinga. Nebaigiau žiūreti.
Ir dabar pagalvojau, kad tikram durnyne nenorečiau būti.

o man gaila sniego, kurio jau tuoj tuoj nebeliks.
Taip dziaugiausi, taip dziaugiausi - kaip vaikas