man tai patiko anketos pabaiga, kur prašoma ne tik kokią buhalterinę programą naudojam, bet ir konkrečią programos versiją - tipo kokie jie geri, nenoretų mūsų trukdyti. :)
pasijungs per terminalą ir tikrins.

gyvenimas visada tik į gera tęsiasi....

Kalbasi du vaikinai:
- Žinai, atsibodo man tėvams ant sprando sėdėti.
Antras:
- Tai ką ruošiesi daryti? Ieškosies darbo?
- Ne, važiuosiu pas močiutę į kaimą...


Ramios nakties.....Ryt vel i darba... :)

o as ka tik pasiziurejau. Siulau ir jums
www.youtube.com/watch?v=sDPI1Fr0lyI&feature=related

bet UŽLIPĖ po didelių pastangų

dalyvauju thermomiksu gaminamo maisto seminaruose ir vedančioji yra sveiko maisto šalininke. Jinai mums sake, kad chemikalai į vidų "neįlenda". Kas belieka ? Tiketi, kitaip nebebus ką valgyti.

Pagal rekomendacijas visi vaisiai, kurių odelę valgysim, reikia pamirkyti soda ištirpintame vandenyje. Veliau gerai nuplovus tekančiu vandeniu.
Bent aš taip darau, kai man reikia apelsino ar citrinos žieveles.

o jeigu lankosi, tai tik durnyno temoje

Aš irgi neturiu asmeninių interesų, tačiau šita istorija parodo kokie mes nesaugūs.

vot šitas malonumas ir laukia mūsų firmos darbuotojų darbo dienai baigiantis....

o man va šitas tortas patiko. Savaitgaly gaminau.
Sake, kad per Gustavo laidą vaikams rode.

Pyragas „Aptingusios bruknės“
Sudėtis:
1 pakelis sviesto,
pusė stiklinės cukraus,
1 pakelis varškės,
2 pakeliai sausainių,
stiklinė uogų, bruknių, arba spanguolių.
Cukrų ištrinti su kambario temperatūros sviestu, sudėti varškę, viską gerai išmaišyti.
Sutrupinti sausainius (ne per smulkiai, 1 sausainį maždaug į 6 dalis).
Vėliau atsargiai sudėti uogas, lengvai viską išmaišyti ir sudėti į formą ar sukrėsti į konditerinį maišelį ir padėti į šaldytuvą nakčiai, kad sustingtų. Ryte pjaustykite riekelėmis, gardu su kava, arbata.

Gerą darbą darai IlonaD.
O jeigu nori būti DAR geresne, tai maistą palik ne spąsteliuose, o gražioje lekšteleje...

DURNIAI suprastų

Bet man labai daug kas paaiškejo. Nusiraminau, kad 1994 m dirbau tik vienoje darbovieteje. Vadinasi, ir 1992, ir 1993 metais tik tenais dirbau, lengviau bus ieškoti archyve tik vienos darbovietes duomenų. Tikriausiai bus, nes 1995 m aš pati uždarinejau tą žemes ūkio bendrovę. O jeigu nebus - galesiu kaltinti tik pati save

o aš dabar nepatingejau ir SODROJ išsitraukiau visą informaciją apie save nuo 1994 metų. Oi kiek daug apie save sužinojau - net kad bedarbio statusą 1995 metais turejau

Prisiminiau anekdotą

-Miegaliu virsi, sūneli. Tu taip velai keliesi.
-Užtat anksti gulu...

Panašiai galima perfrazuoti

-Mažai uždirbu.
-Užtat daug dirbu :)

man irgi labai sunkus rytas buvo.
Bet dabar pasidare lengviau, kai paskaičiau, kad ne aš viena tokia šį rytą...

Tai jau senai rašytas laiškas, tačiau paliečiantis kiekvieną. Nežinia tik vieną, kiek Dievas mums davė. Todėl šio laiško, kurį įkelsiu čionai, paskirtis vienintelė - dar kartą suprasti, kad viskas, kas mus supa ir nesvarbu kokia gyvenimo kokybe, reikia tuo džiaugtis! Taigi, dėkojame Dievuliui už dar vieną dienelę nugyventą šioje Žemėje ir pasiskaitome šio laiškelio turinėlį. Galite ir pasidalinti su kitais draugais, visiems pravartu tai pasiskaityti. Tai ne "spamas" ir ne koks kitas pan aspektas, tai svarbus pamokymas mums visiems.



" Gabrielis Garcia Marquezas pasitraukė iš viešojo gyvenimo dėl sveikatos – limfos vėžys. Šis visame pasaulyje žinomas Kolumbijos rašytojas pasiuntė atsisveikinimo laišką bičiuliams.

Jei Dievas nors valandėlei pamirštų, kad esu skudurinė marionetė, ir dovanotų man dar dalelę gyvenimo, veikiausiai neišsakyčiau atvirai visko, ką galvoju, tačiau tikrai visuomet apmąstyčiau tai, ką sakau. Vertinčiau daiktus ne pagal tai, kiek jie kainuoja, bet pagal tai, ką jie man reiškia. Miegočiau kur kas mažiau, svajočiau daugiau. Susivokiau, jog kiekvieną minutę, praleistą užmerktomis akimis, netenkama šešiasdešimt sekundžių šviesos. Vaikščiočiau tuomet, kai kiti sėdinėja, atsibusčiau, kai kiti dar miega. Klausyčiausi, kada kalba aplinkiniai, mėgaučiausi puikiais šokoladiniais ledais. Jei Dievas dovanotų man dar dalelę gyvenimo, rengčiausi labai paprastai. Tysočiau kniūbsčias saulėje, apnuoginęs ne tik visą kūną, bet ir sielą. Nudailinčiau Benedetti poemą Van Gogho svajomis apie žvaigždes ir drauge su Serrato daina padovanočiau kaip serenadą mėnuliui. Savo ašaromis laistyčiau rožes, idant pajusčiau skausmingą spyglių dūrį ir švelnų jų žiedlapių bučinį. Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors dalelę gyvenimo… Nė dienos nepraleisčiau nepasakęs aplinkiniams, kaip aš juos myliu. Kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį įtikinčiau, kad jie man mieliausi; gyvenčiau įsimylėjęs meilę. Įrodyčiau žmonėms, kad jie klysta, manydami, jog neturi jėgų įsimylėti, kai pasensta; jie nežino, jog pasensta, kai liaujasi mylėję! Vaikams duočiau sparnus, tačiau skraidyti jie turėtų išmokti patys vieni. Seneliams paaiškinčiau, kad mirtis ateina ne drauge su senatve, o su užmarštimi. Žmonės, aš iš jūsų išmokau tiek dalykų… Sužinojau, kad visi trokšta gyventi kalno viršūnėje, nesuvokdami, kad tikroji laimė yra kopimas į tą kalną stačiu jo šlaitu. Supratau, jog kai tik ką gimęs mažylis savo mažame kumštelyje suspaudžia tėvo pirštą, susieja jį su savimi visam laikui. Suvokiau, kad žmogus turi teisę iš aukšto žvelgti į kitą žmogų tik tol, kol padeda jam atsikelti. Iš jūsų išmokau begalės dalykų, tačiau prisipažįstu, jog daug kuo jau nebegalėsiu pasinaudoti. Visuomet sakyk, ką jauti, ir daryk tai, ką galvoji. Jeigu žinočiau, kad šiandien bus paskutinis kartas, kai matysiu tave miegantį, stipriai apkabinčiau ir melsčiau Viešpatį, kad galėčiau pabūti tavo sielos angelu sargu. Jei žinočiau, kad šis kartas bus paskutinis, kai matysiu tave, išeinantį pro duris, apkabinčiau tave ir pabučiuočiau, o paskui vėl pašaukčiau, idant galėčiau dar kartą padaryti tą patį. Jeigu žinočiau, kad paskutinį kartą girdžiu tavo balsą, įrašyčiau į juostelę visus tavo žodžius, idant galėčiau klausytis jų be galo. Jeigu žinočiau, jog dabar matau tave paskutinį kartą, pasakyčiau, kad myliu tave. Nemanyčiau kvailai, jog tu šitą jau žinai. Visuomet išaušta rytojus, ir gyvenimas mums suteikia dar vieną progą reikalams sutvarkyti, tačiau galbūt aš klystu, ir šiandien yra paskutinė mums likusi diena, tad man labai maga pasakyti tau, kaip aš myliu tave ir kad niekuomet nepamiršiu tavęs. Rytojus neužtikrintas niekam – nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien jau paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli. Todėl nelauk daugiau; tai, ką esi sumanęs, daryk šiandien, nes jei rytojus daugiau neišauš, tikrai gailėsies dienos, kai nesuradai laiko nusišypsoti, apkabinti, pabučiuoti, kai buvai labai užimtas ir nesuradai laiko padaryti aplinkiniams ką nors gera. Stenkis, jog tie, kuriuos myli, būtų šalia tavęs; pašnibždėk jiems į ausį, kad juos labai myli; mylėk juos ir elkis su jais maloniai. Surask laiko ištarti jiems: man labai gaila, atleisk man, prašom, ačiū bei visus kitus meilius žodžius, kokius tik žinai. Niekas neprisimins tavęs dėl tavo slaptų minčių. Paprašyk Viešpatį stiprybės ir išminties išsakyti jas. Parodyk savo draugams, kad jie tau neapsakomai svarbūs... "

padariau tik vieną rūšį - su sauleje džiovintais pomidorais ir džiaugiuosi, kad dar kiti receptukai laukia savojo laiko. Juk ir kitam penktadieniui kažko įdomesnio reikes.
o dabar gavosi skanu... :)

o aš noriu pasidžiaugti, kad jau penktadienio vakaras, kad mano vadai nepripažįsta atidirbinejimo šeštadienais ir laukia dvi dienos išeiginių.... džiaugiuosi, kad iki šiol nebuvo didelių šalnų, todel dar labai graži gamta.... džiaugiuosi, kad suradau šitą fantastišką temą "pasidžiaukime"....džiaugiuosi, kad ne mano vienos gyvenimą pakeite Sinelnikovo knygos.... džiaugiuosi, kad vakar pasiseke padaryti skanią užtepelę su... ai koks skirtumas su kuo... svarbu, kad dabar ją žmones valgo ir aš džiaugiuosi...ir dar - del daug dalykų džiaugiuosi...

vadinasi mano prieskonių lentyną papildys dar vienas buteliukas, su užrašu "Žagrenis"

nusiraminau...... nors nesuprantu kaip tas reikalas bus tvarkomas - per papildomas dovanas ar per gerumą

vadinasi tu esi geresne mama

vot vot... prisimenu kai dar lanke darželį. Nu ir kas kad įdesi tortą. Juk ta dieną į darželį ateina Kaledų senelis ir vaikams ne tortas ir ne kažkurio vaikinuko gimtadienis galvoj. Tada tai buvo žiauriai gaila vaiko.
Dabar tai jau didelis, jau 20metį švęs. Bet vis tiek išliko tradicija, kad Kaledų antrą dieną atvažiuoja svečiai - ir kaledoms, ir gimtadieniui.,,, Nu vis tiek netikras gimtadienis, susimaišęs su kaledom...

prajuokinai IlonaD.... su Maxima nuolaidomis

O mano maželis gimęs gruodžio 23.kaip bešvęstume jo gimtadienį, tuo pačiu švenčiame ir Kaledas. Net dvigubų dovanų negauna - ta pati dovana ir gimtadieniui, ir nuo "senelio"...
Visą laiką jaučiau, kad iš vaiko atimta gimtadienio švente.

PVM nera pelnas. Tai skola biudžetui. Todel reikia atskirti pajamas ir sąnaudas nuo PVM skaičiuojant pelną.

Kita vertus - reikia žiūreti į konkrečią situacija: ar tu esi PVM moketojas ar nesi. Ar prekių pardavejas PVM moketojas ar ne.
Tai irgi keistų skaičiukus.

dar geriau juodą kasą nudažyti kokia nors gražia spalva, kad nebūtų taip niūru.

o iš tikro buhalterių ir programuotojų, buhalterių ir teisininkų formuluotes kažkiek skiriasi, todel kartais nelengva būna vieni kitus suprasti.
Tiksliau - galutinis rezultatas tas pats, tik priejimas prie jo - skirtingais keliais....

O aš į viską žiūrečiau paprasčiau :
perku prekę už 100 lt + 21 Lt PVM.
parduodu preke už 100 lt + 50 Lt antkainis + 31,5 PVM ( nuo 150 Lt )

Pelnas 50 Lt. ( 150 - 100 )
Moketinas PVM į biudžetą 10,5 Lt ( 31,5 - 21 )

nespejau iškepti, tik produktus susipirkau.
O va lazanija tai super gavosi.

aplamai, visi Beatos receptai geri.

o aš kepiau šitą pyragą pagal ankstenį Elvusios aprašymą.
Gavosi labai skanus. Kas patiko - ne per saldus.
Tik nežinau kaip atrodytų sustingęs, nes mes suvalgem iš karto, nespejusį ataušt.