Jei aš kur nors investuoju, tai pilnai prisiimu ir riziką, be to ją diversifikuoju. Todėl dėl kelių litų nelabai ir pergyvenu.
Ir niekas dar niekur nenuplaukė, nes niekas nežino kas bus toliau. Kadangi žiauriai trūksta kompetencijos mūsų valdininkams šioje srityje, tai klausimų yra daugiau nei atsakymų.
Man norisi, kad šis banko nacionalizavimo procesas vyktų skaidriai ir visi gautų tai ko nusipelnė ir kas kam priklauso.
Pvz. man dabar yra tokie neatsakyti klausimai dėl vyriausybės veiksmų teisėtumo:
1. pagal LR finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsnį "Vyriausybė turi teisę paimti banko akcijas visuomenės poreikiams tik išimtiniais atvejais,
jei banko akcijų paėmimas valstybės nuosavybėn yra būtinas tam, kad valstybė galėtų laiku imtis veiksmų, reikalingų bankų sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti, ir jei kitos galimos priemonės nėra tinkamos arba jau pritaikytų priemonių nepakanka šiam tikslui pasiekti. "
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
pagal šį straipsnį bankas galėjo būti nacionalizuotas tik tokiu atveju jei tai būtų susiję su visos bankinės sistemos problemomis, o ne su vienu konkrečiu banku. Tuo tarpu visos kalbančios galvos per TV porina, kad jokių problemų su bankine sistema nėra, yra tik vieno banko problema. Tai arba buvo pažeistas įstatymas arba valdininkai meluoja ;)
Net pati vyriausybė savo pranešime paskelbė motyvus "Įvertinus pateiktą Lietuvos Banko informaciją ir įsitikinus,
kad kitos įstatymuose numatytos priemonės yra nepakankamos banko Snoras finansų būklei stabilizuoti, nutarta, jog banko AB Snoras 100 proc. akcijų paėmimas visuomenės poreikiams yra vienintelis veiksmingas būdas apginti indėlininkų turtinius interesus ir sumažinti galimas valstybės išlaidas. "
T.y. viskas įvykdyta dėl Snoro problemų, jo indėlininkų interesų ir valstybė išlaidų, o ne bankinės sistemos.
2. Iki šiol įstatymuose nebuvo jokių galimybių dalinti nacionalizuotus bankus į blogus ir gerus, bei vėliau skirtingus kreditorius padalinti tarp tų bankų. Vienus į gerą banką, kitus į blogą.
Todėl vyriausybė, perėmusį banką, privalėjo užtikrinti to banko veiklos tęstinumą (t.y. gelbėti banką nuo bankroto) ir vykdyti visus įsipareigojimus visiems kreditoriams arba skelbti bankrotą ir tada pagal pimneybę kreditoriai būtų atgavę pinigus.
Mano žiniomis tokie įstatymai galiojo dar ir vakar (nežinau jau kaip bus šiandien) kai buvo įvykdytas nacionalizavimas.
3. Apie šiandieninių įstatymų priėmimo konvejerį tai net nėra ką šnekėti. Mano galva tai teisinis nihilizmas, kai valstybės institucijos pasinaudodamos savo galiomis keičia įstatymus vien tik sau palankia linkme, kad išvengtų savo įsipareigojimų dėl gyventojų apdraustų indėlių. T.y. bankas nebankrutuoja, darudiminio įvykio nėra, įsipareigojimo mokėti draudimo išmokas indėlininkasm nėra. Ir tai daroma kitų kreditorių sąskaita.
4. Dėl atsakomybės už Snoro finansinę būklę. Už 2010 m. yra Ernst & Young besąlyginė audito išvada dėl Snoro banko finansinių ataskaitų, kad jos visais reikšmingais atvejais teisingai atspindi banko finansinę būklę. Tai klausimas - ar visi grobstymai Snore buvo daryti tik 2011 m.? Jei ne, auditoriui gresia dideli nemalonumai (tame tarpe ir finansiniai).
Aš ne teisinkas, todėl galiu klysti. Bet man norisi skaidraus proceso, o ne naktinių gelbėjimo schemų realizavimo, kurios priveda prie dar didesnės betvarkės.