Sveiki,
darbuotojas eina atostogų sausio 10 - 14 dienomis, 5 kalendorines dienas, aiškindamas, kad per išeigines jis atostogauti nenori. Motyvuoja tuo, kad pirmą atostogų dalį jis atostogavo 14 dienų, įskaitant šeštadienius ir sekmadienius. O kitą atostogų dalį jis gali pasiimti savo nuožiūra, ir jam nebūtina atostogauti per išeigined dienas.
Ar jis teisus ?

kaip aš
į darbą ateinu 10 val, išeinu 19 val.
Todel nežinau kas tie kamščiai.

bandykim įžiūreti gražius dalykus, o pavojų visur yra, reikia tik pasisaugoti.
Kaip kad gatvese nepuolam po automobilių ratais, taip ir miške nereikia pulti kur papuola. Kaip mieste žinom kada ir kur būna spūstys, taip ir mišką žinantys žino gyvūnų nerštavietes ir laiką.

nors nenuobodu - su tokiais...

aš gal žmogų bijočiau sutikti. O žveries ne.

kaimas visą laiką turi savo kvapą, net tik vasarą. Kaime ir žiemą kvepia.
Bet man gardžiausias miško kvapas. Gyvenau vienkiemy, 3 km nuo miestelio. Ir žiemą būdama mokinuke eidavau į svečius pas klasiokę, o kokią 21 val užsinoredavau namo, niekas manęs negaledavo sulaikyti.
Ir koks kaifas būdavo naktį eiti per mišką.
Nepakartojama.

Žinau, Colopai, kad tu jau nebepamilsi tų kvapų, nes jie ateina iš vaikystes...
Bet užtat tu turi kitų brangių prisiminimų, kvapų....

O man nei tu, nei tavo giminaičiai nera trenkti. Kiekvienas mes gyvenam pagal savo supratimo laipsnį. ir kiekvienas savaip matome tiesą, nes absoliučios tiesos nera. Vieni esam gamtos vaikai, o kiti - miesto vaikai ir nei vieni nesam viršesni kitų. Aš asmeniškai esu gamtos vaikas, nuo vaikystes gyvenau vienkiemy, artimiausi kaimynai buvo už kilometro. Ir todel suprantama, kad man geriausia žaidimų vieta buvo miškas. Žinojau kiekvieną kūpstelį, kelmelį..... gal todel baigiau tuometinę žemkę ir laimingai gyvenau kaime, kol nesubyrejo kolūkiai ir neliko man valdiško darbo. Išvažiavau į sostinę, praejo 14 metų, o aš vis dar neturiu kuo kvepuoti. Nepriprantu.
Kita žmonių dalis gime ir užaugo mieste, jiems artimas asfalto kvapas, miesto triukšmas.Jiems kaimas tik pramoga laisvalaikiui. Bet ar juos galima vadinti trenktais ?
NE.

mintis gera. Iš tikro reikes kažką pagalvoti.Savaites trukmes kelionę atostogų metu.
Ir kad ejimas nebūtų vien del ejimo , tures būti ir intencija.
Ačiū......

Loreta, visų pirma toje "dykumoje" būsiu ne viena, nes maždaug per metus tą kelią praeina apie 40 tūkst. piligrimų. Vadinasi, kai kada toli priekyje pamatysiu ką nors einant, kai kada atsisukusi irgi kažką pamatysiu. Be to kelyje yra svečių namai piligrimams, todel manau, kad vakare rasiu draugiją taurei vyno išgerti.
Ir dar - niekada nebuvau baile. Visą gyvenimą turejau dar vieną neišsipildžiusią svajonę - išteketi už miškininko ir apsigyventi vidury girios.... Tai gal nors kalnų krūmynais pasijusiu kaip miške.
Man nebaisi vienatve, Loreta.

žmones praeina ir greičiau, netgi per 25 dienas.Bet aš noriu ta kelione MEGAUTIS... eidama kiek noriu, ilsedamasi kur noriu . Juk kelias eina per Pirenų kalnus. O aš turesiu laiko, juk pensija....
O pesčiomis nelabai vaikštau. Tris kartus ejau Taikos žygį atstumu 15 km. Ir pora kartų iš Vilniaus senamiesčio iki Trakų, net nežinau kiek ten kilometrų

visos istorijos pradžia tokia. Pries keletą metų skaitydama Paulo Coelho knygas perskaičiau ir "Piligrimą". Tai knyga apie kelioęe šv.Jokūbo keliu iš pietų prancūzijos per Ispaniją iki Santjago de Compostelos miesto. Ta knyga mane sužavejo, nes visą gyvenimą viduj buvo svajone keliauti. Keliauti vienai, per dykumas, per džiungles. Ir kaip nustebau veliau sužinojus, kad tas kelias yra iš tikrųjų, iš tikrųjų tenais 900 km kelią eina piligrimai. Ir iš lietuvos. Daugiausiai einama po vieną, dažnai po 2. Einama ir didesniais būreliais. Šį pavasarį tą kelią praejo visa grupe pilgrimų iš lietuvos...
Internete radau daug medžiagos. Pamažu planuoju. Galvoju ką neštis kuprinej.Netgi nusipirkau lietuvių - ispanų pasikalbejimų žodyną. Kadangi noriu būti nors kartą laisva laike ir noruose, sugalvojau tą kelią eiti po gerų 3 metų, kai išeisiu į pensiją. Tada būsiu laisva, turesiu daug laiko, nes atostogų metu sudetinga, reikia skubeti.... Kažkam sakiau, kad aš nesusirgsiu, nenumirsiu, nebus jokios pasaulio pabaigos, kol nepraeisiu....
Tai va. O šiandien radau Kristinos Stalnionytes knygą. Jinai praejo tą kelią ir aprašė visa tai. Ir tai - manau, jos kaledine dovana man

šiandien nusipirkau Kristinos Stalnionytės "Kelias į Santjago de Kompostelą". Ir niekas man neįrodys, kad tai šlamštas. Net jei 99 procentams žmonių tai būtų šlamštas. O man tai - svajonė. Visą gyvenimą sovietiniais laikais buvau surišta, nes dariau tai ką reikejo daryti, kai atejo laisves laikas, pamačiau, kad aš jau surišta grandinemis - pareigos darbe, šeima, gyvenamoji vieta....
Ir dabar - arteja pensija, su ja arteja ir viso mano gyvenimo svajones iššipildymas - KELIAS..... Tai bus mano pačios premija man, už viso savo gyvenimo pareigas ir darbus..

O ką aš pradžioj norejau pasakyti ? ogi nebijokit iššiskirti iš minios - savo mintimis, idejomis, svajonemis. ir tada pamatysit, kad ne vien šlamštas aplink mus.

Gal dar pasidžiaukim kaip gera buvo eiti į parduotuvę ? Kaip paprasta buvo apsipirkti ? Dvieju rūšių duona - balta ir juoda, dviejų rūšių makaronai - vermišeliai ir ragučiai, vienos rūšies pomidorų padažas ir majonezas. Perkant baldus irgi nereikedavo sukti galvos - visi vienodi, svarbu kad gautum nusipirkti.
Bet sugrįžti į tuos laikus nebenorėčiau. Jau pramokau laisvai mąstyti, ir man tai labai svarbu. Esu laisva judejime, galiu gyventi ten kur noriu. ( jeigu esu čia tai tik del savo neapsisprendimo, vidines baimes ). Už tat niekas kitas man negaletų sutrukdyti.

o aš sovietiniais laikais naiviai tikejau, kad gyvenu pačioj demokratiškiausioj šaly pasaulyje mat tais laikais apie užsienį žinojom tik is komunistines propogandos. Kadangi turejau tvirtą istorijos mokytoją, baigusią Lomonosovo universitetą Maskvoje, tai jinai irgi pakankamai prisidejo prie smegenų plovimo.
Kaip bebūtų - tuomet aklai tikejau ir nuoširdžiai džiaugiausi, kad man teko gimti ir gyventi PAČIOJE demokratiškiausioje šalyje.....

O rimtai šnekant - absoliuti demokratija kaip ir absoliuti laisve neįmanoma. Bet manau - normalus ir žmogiškas noras gyvenant JAUSTIS ŽMOGUMI.... O tam be viso kito dar reikia gyventi ir demokratineje valstybeje....

tokiu atveju teks tą aparatčą pamilti

šito labiausiai ir bijau.....

vot butent - svarbu atatinkamas ritmas ar net skaičiai. Kažkur skaičiau, kad "Teve mūsų" ritmas atitinka su visiškai kitos religijos mantrų ritmu. Matyt rožinio malda irgi ne šiaip sugalvota. Matyt maldų ritmai ir jų pasikartojantis skaičius turi kažkokią reikšmę.

Bet ši tema skirta valgymams, tai pasigirsiu, kad vakar vis tik nusipirkom Thermomixą Kai pradejo ruošti visokių rūšių tešlas, neatsilaikem. prižadejom sau, kad maitą gaminsimes kiekvieną dieną. Vot šiandien gaminsiu troškinį, kitą diena pomidorų padažą spagečiams. Vot taip.

laba diena,
norečiau, kad atsilieptų vežejai, ir ne tik jie.
Mes esame transporto įmonė, turime 7 nuosavus vilkikus. Vilkikai važineja į Prancūziją ir atgal. Kiekviena savaitę po vieną reisą. Kiekvienam išvažiavimui rašau įsakymą komandiruotei. Dabar mano vadai apsižiūrejo, kad pernelyg daug laiko užtrunku įsakymų rašinejimui. Jie nori, kad bendru įsakymu numatytumem komandiruočių apmokejimo tvarką. Dienpinigius apmoketume pagal keliones lapus ir tachometro parodymus.
Ar tokia tvarka galima ? Ir aplamai - kaip daro buhalteriai įmonių, kurios turi 100 ir daugiau vilkikų ?

Ačiū Elste, nors tu dabar man pridarei rūpesčių.
Kaip ta bezdžionele - nežinau ar dabar suvalgyti, ar pasilkti kūčiukų gamybai...

ne visai zemliačka
Tu Antazave, na o aš - Daugailiai, Vajesiškis

svarbiausia, kad neapsigalvotų...
nes aš pati asmeniškai už tuos pinigus geriau naują el. vyriklę nusipirkčiau
bet šito garsiai nesakysiu........

Elste kaip visada nepakartojama.... Reikes man tokių kūčiukų "išsikepti"
O norejau parašyti visai ką kita. Tai vot. Prisimenat Elvusia pasakojo apie savo kaimynes termomiksą ? Kažkaip susidomejau tuo, perskaičiau visus supermamos komentarus ir pasigirsiu - RYT vakare pas mane ateina į namus termomikso prezentacija. Kai kas sugalvojo tą daikčiuką padovanoti man, aišku, jeigu patiks.
Kad būtų aiškiau, nutarem gaminti - sriubą, čeburekus, varškes apkepą ir bandeles.
Nes manau, kad vien del kokteilių plakimo to aparačiuko pirkti neapsimoka.

Atleiskit, kad užspaminau temą, bet labai norejau pasigirti...

Užejau į šią temą ir.... apsiverkiau radus pluoštelį jūsų sveikinimų.
Ačiū mergaites, kad prisiminete, kad ir aš gyvenu šiame pasaulyje. Kad kartais ką nors parašau blevyzgų temose.
Nes norint diskutuoti rimtesnese temose, reikia ne tik žinių, bet ir sugebejimo atsakyti - remiantis įstatymais, o ne "vokrug do okolo"..
Prisimenu kažkada neteisingai pakonsultavau Modestą, nuo to laiko praejo noras diskutuoti darbinemis temomis.
Ką dar noriu pasakyti ? Aš vis paskaitineju daugumą temų, visus ( bent daugumą ) pažįstu pagal pasisakymus, jau pamačiusi niką žinau ko tiketis..
Myliu jus..... Dekoju už gražius žodžius...

o man patinka LAUKTUVIŲ brendžio trauktine su vyšniomis - ir nesaldu, ir nestipru..

per google vertėją iš vis kuriozų būna.

Anna, jeigu esi aukštos kvalifikacijos buhaltere kaip skelbiesi, tikrai nesunkiai rasi kas prie ko....

man irgi !!!!!!!
nes nieko nera baisesnio nei po miestą per pliurzą braidžioti.
Nenoriu atodrekių, noriu šalčio ir sniego.

gal aliejus vietoj margarino naudojamas ?
uot, niekada nesu kepusi kučiukų - kei kūčioms, nei kaledoms...

prisimenu pernai buvo labai graži žiema. Gal ir ši graži bus ?

čia suprast kaip 2011 naujovę ????