durnynas

Neteko. O kas autorius?

O Veronika ryžtasi mirti neskaitėt? Šiaip man Paulo Coelho knygos nelabai patinka, išskyrus pastarąją.

Jau kiek man Alchemiką rekomendavo...
vistiek neskaičiau... Aš skaitau tai kas mane užkabina.. o ne tai, kas patinka kitiems :)
Jei knygą skaitau - tai per dvi dienas...

o skaitymą kiekvieną vakarą prieš miegą po 3 lapus - tai pavadinčiau skaitymu iš reikalo :)

Šitos, tai ne.

www.rasyk.lt/rasytojai/virdzinija-kleo-endrius.html pirmos keturios berods yra tos serijos knygos, reikia nusigauti iki senelių namų, ten visos dalys yra ir perskaityti visas, vistiek dabar vakarais mažai užsiėmimo turiu, kai lauke toks oras

Man tai šitos knygos iš serijos perskaičiau ir pamiršau, nors skaitant buvo įdomu

Aš tai dabar mažai skaitau. Tausoju akis (dar reiktų ir nuo kompo trauktis... ). O ir laiką. Nes kaip ir Colopas sakė: jeigu jau imuosi, tai per 2-3 dienas.

Paskutinę Coelho knygą sesė nupirko, Portobelo ragana. Pusę perskaičiau padėjau į šalį, nes negaliu skaityt knygų kur pilsto iš tuščio į kiaurą. Vieną mintį aprašinėja visą knygą ir taip neįdomiai, jokios pradžios, dėstymo, veiksmo, kulminacijos. Tiesiog skaitai kažkokių "užplaukusių" minčių kratalą.

visos istorijos pradžia tokia. Pries keletą metų skaitydama Paulo Coelho knygas perskaičiau ir "Piligrimą". Tai knyga apie kelioęe šv.Jokūbo keliu iš pietų prancūzijos per Ispaniją iki Santjago de Compostelos miesto. Ta knyga mane sužavejo, nes visą gyvenimą viduj buvo svajone keliauti. Keliauti vienai, per dykumas, per džiungles. Ir kaip nustebau veliau sužinojus, kad tas kelias yra iš tikrųjų, iš tikrųjų tenais 900 km kelią eina piligrimai. Ir iš lietuvos. Daugiausiai einama po vieną, dažnai po 2. Einama ir didesniais būreliais. Šį pavasarį tą kelią praejo visa grupe pilgrimų iš lietuvos...
Internete radau daug medžiagos. Pamažu planuoju. Galvoju ką neštis kuprinej.Netgi nusipirkau lietuvių - ispanų pasikalbejimų žodyną. Kadangi noriu būti nors kartą laisva laike ir noruose, sugalvojau tą kelią eiti po gerų 3 metų, kai išeisiu į pensiją. Tada būsiu laisva, turesiu daug laiko, nes atostogų metu sudetinga, reikia skubeti.... Kažkam sakiau, kad aš nesusirgsiu, nenumirsiu, nebus jokios pasaulio pabaigos, kol nepraeisiu....
Tai va. O šiandien radau Kristinos Stalnionytes knygą. Jinai praejo tą kelią ir aprašė visa tai. Ir tai - manau, jos kaledine dovana man

Nepatinka man visokie Coelho ir pan. Tai tikrai pilstymas iš tuščio į kiaurą, kažkoks blevyzgojimas. Man dar nei viena tokia knyga nepasirodė verta sugaišto joms skaityti laiko, jau nekalbant apie naudą. Tokia pati nauda, kaip iš horoskopų skaitymo.

Oho! Va čia tai bent kelionė.
O Jūs gal jau dabar praktikuojat keliones pėsčiomis, vis tik 42 dienos kelio ten laukia Reikia treniruotis :)

Ulita, klausimų nebeturiu. Dabar viskas susiriša

Gal svajonėse taip ir įdomu pakeliauti, tačiau ojei, Ulita, reikia siaubingai drąsiai būti. Aš tai viena nė už ką. Įsivaizduok, keliauju sau per dykumą visa tokia ištroškusi, perkaitusi, o iš paskos tarantulas sliūkina, laukia, kol nugriūsiu
Nesulauks

žmones praeina ir greičiau, netgi per 25 dienas.Bet aš noriu ta kelione MEGAUTIS... eidama kiek noriu, ilsedamasi kur noriu . Juk kelias eina per Pirenų kalnus. O aš turesiu laiko, juk pensija....
O pesčiomis nelabai vaikštau. Tris kartus ejau Taikos žygį atstumu 15 km. Ir pora kartų iš Vilniaus senamiesčio iki Trakų, net nežinau kiek ten kilometrų

Loreta, visų pirma toje "dykumoje" būsiu ne viena, nes maždaug per metus tą kelią praeina apie 40 tūkst. piligrimų. Vadinasi, kai kada toli priekyje pamatysiu ką nors einant, kai kada atsisukusi irgi kažką pamatysiu. Be to kelyje yra svečių namai piligrimams, todel manau, kad vakare rasiu draugiją taurei vyno išgerti.
Ir dar - niekada nebuvau baile. Visą gyvenimą turejau dar vieną neišsipildžiusią svajonę - išteketi už miškininko ir apsigyventi vidury girios.... Tai gal nors kalnų krūmynais pasijusiu kaip miške.
Man nebaisi vienatve, Loreta.

O tu jį lazda, lazda
Mane tai Ulitos kelionė suintrigavo, tikiuosi grįžusi ji mums apie ją čia išsamiai papasakos. Nors aš ir pati seniai Ispanijon noriu Pėsčiomis nežadėjau, bet... ką gali žinot :)

Drąsuolė.Bet gal pasitreniravimui kur arčiau nueit pabandykit.Ir labiau mūsų klimato zonoj.Į kokią Čenstachovą.

mintis gera. Iš tikro reikes kažką pagalvoti.Savaites trukmes kelionę atostogų metu.
Ir kad ejimas nebūtų vien del ejimo , tures būti ir intencija.
Ačiū......

Kaip man patinka Ulitos užsibrėžtas tikslas. Šaunu.


Beje mano močiutė ištekėjo už girininkijos vyr. buhalterio ir 40m. pragyveno girios viduryje.... mums labai patiko vasaromis, o ji jautėsi kalėjime :( ypač žiemą.

Mano močiutė irgi visą gyvenimą pragyveno vidury miško smagu būdavo leisti ten ir vasaros, ir žiemos atostogas. Ir ji mati niekur kitur nenorėjo gyventi
atsimenu, kai per vienas žiemos atostogas užpustė iki stogų mus ot kasėmės tunelius iki kelio, iki šulinio - smagu buvo