Šįkart (atrodo) baigėsi laimingai. Muitininkas susiprato, kad "dovanas" matys kaip savo ausis be veidrodžio ir praleido. Šiaip kiek kalbėjau su žmonėmis, sako reikia pateikti įrodymus, kad būtent tokia suma, kokia deklaruota ir apmokėta ir, jei užteks kantrybės, tai galima bus ir toliau sėkmingai importuoti normalia verte. Aš iš to pykčio paklausiau muitinės departamento ką daryti tokiais atvejais, atsakė, kad perduota atsakingiems pareigūnams. Žiūrėsim kas bus.

Importuojam prekes iš Kinijos. Pagal muitinę prekės vertė yra n-kartų didesnė nei reali, pvz. vienos prekės muitinės palyginamoji vertė yra 15 (penkiolika) kartų didesnė nei reali pirkimo kaina. kitų prekių "tik" apie 2-2,5 karto. Ką daryti? Gal išsikviesti visas įmanomas televizijas ir sunaikinti dalyvaujant muitininkams, gal nuo to kažkas ateis į protą? Gal kas žino kaip su tuo yra Europos sąjungoje, mes gi į ją sėkmingai einam? Kur rasti tokį daiktą kaip "kombinuotoji prekių nomenklatūra"?

dar apie pensiją:
Ar reikia mokėti įmokas bazinei pensijai, jei IĮ savininkas dirba puse etato kitoje firmoje? Turbūt ne.

man čia dabar šovė mintis, kad kai mes perkam iš įmonės (ne tikslinėje teritorijoje), o mokam privačiam asmeniui į sąskaitą tikslinėje teritorijoje, tai turim variantą, kad tas fiz. asmuo yra "kitaip organizuotas" tikslinėje teritorijoje, todėl gali prie mūsų prisikabinti. Ar teisingas toks minties vingis?

O ar galima būtų paskirstyti transporto išlaidas savo nuožiūra, kad bendri skaičiai sutaptų? Kaip aš supratau, muitinė paskirsto transporto išlaidas pagal prekės svorį. svoris aišku nustatomas iš akies visai vienodų prekių grupei. Aš norėčiau paskirstyti transporto išlaidas pagal prekės kainą, nes dabar išeina, kad sunki pigi prekė labai daug pabrangsta ir jos savikaina tampa didesnė už pardavimo kainą.

Ar galima pajamuoti importuotas prekes ne statistine verte, kuri nurodyta importo deklaracijoje, o tikraja verte, nurodyta invoise?
Ar galima transportavimo išlaidas iškart traukti į sąnaudas, vietoj to, kad tomis išlaidomis padidinti prekės savikainą, ar to daryti griežtai negalima?
Pas mane yra taip, kad statistinė vertė importuotai prekei yra didesnė nei pardavimo kaina. Neaišku kaip jie ten padalina transportavimo kaštus, bet taip gaunasi.

Dabar viskas aišku

Aš taip supratau, kad tas darbuotojas iš savo asmeninės sąskaitos pravedė pinigus į užsienio asmens privačią sąskaitą vietoj to, kad mokėti tiesiai tiekėjui. Jei aš teisus, ar jūs pasirašinėjote kokią sutartį su tuo tiekėju, kad VMI nesikabinėtų? Man toks "kreivas" pavedimas gresia, bet bijau daryti.

kiek žinau, daugiau naudotojų yra tarp užsienio įmonių, ypač Skandinavijos. Man tai ji taip patiko, kad jokia kita jos nepakeistų, nors ten ir yra kai kurių dalykų, ypač kas liečia gamybą, nors gal dabar pasitaisė.

Ta stebuklų šalis - Kinija. Ten daug tiekėjų nori, kad būtų pravesta į asmenines sąskaitas. Negi niekas tokių fokusų nedarė?

Užsieniečiai nori, kad Proforma Invoice būtų apmokama iš asmeninės sąskaitos į jų asmeninę sąskaitą, nes pavedimų iš įmonės į privačią sąskaitą jų bankas nepraleidžia, jie labai jau nori plauti pinigus. Ar galima daryti taip:
Pervesti iš įmonės sąskaitos į asmeninę savininko sąskaitą reikalingą sumą (pas mane IĮ), po to pervesti į užsieniečio privačią sąskaitą. Čia gaunasi kažkas panašaus į pinigų išdavimą atskaitingiems asmenims.
Ar kas nors už tai gresia?
Kokie čia galimi "kabliukai"?

dar prie įrodymų:

kodėl įdomu galima priskirti sąnaudoms, jei perkama iš gamintojo, bet negalima jei perkama iš tarpininko. Kažkoks idiotizmas[quote:3b74798dbf]4. Įrodymus privaloma pagrįsti tokiais dokumentais:
.....
4.2.4. dokumentais, patvirtinančiais, kad išmokos išmokamos už prekes šių prekių gamintojui; arba....
[/quote]
Įdomu kaip įrodyti, kad tiekėjas yra gamintojas
Kaip tada dirba VPM, importuojantis iš Hong Kongo?

Aš tai profanas, bet skaičiau VMI komentarą, kad geriamo vandens pirkimas negali būti traukiamas į sąnaudas, jei įmonėje esamas vanduo yra geriamas, t.y., jei nustatys, kad iš krano vanduo neatitinka normų tik tokiu atveju galima laikyti sąnaudomis.

beje apie įrodymus, kad pripažintų sąnaudomis išmokas subjektams registruotiems tikslinėse teritorijose, pateikimą:
buvau mokesčių inspekcijoje. kaip ir nebūtų problemų su pripažinimu, tik vienas punktas yra neaiškus, konsultantė negalėjo jo paaiškinti:
[quote:47a744be88]
2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;
[/quote] Ji negalėjo paaiškinti 2) punkto. Šis punktas išvis nelogiškas. Gal kas turi išaiškinimą?

Turėjau garbės vienas iš pirmųjų čiupinėti hansa 1995 m., tiesa, stekas nukopijavo interfeisą kiek teko viena akimi matyti. Sakyčiau, Hansa - super, bet kaina tai labai aukšta.

Veiksmas vyko šiemet. vadinasi dabar jau nebereikia mokėti 10% prie pajamų šaltinio už tai, kad perkama iš tikslinės teritorijos? svarbu, kad būtų įrodymas, kad iš tikrųjų reikėjo mokėti (invoisas, importo deklaracija...) norint tokį mokėjimą priskirti sąnaudoms?

Buvo taip:
Tiekėjas registruotas Kinijoje, bent jau taip parasyta ant invoiso. Mokėjimas už invoisa ėjo į privačią sąskaita Hong Konge, kaip kiniečiai kad mėgsta plauti pinigus.
Klausimas: ar reikės mokėti mokestį prie pajamų šaltinio, nes Hong Kongas yra tikslinė teritorija?
viena vyr. buhalterė sako, kad reikia, aš pats perskaičiau, kad reikia mokėti tik tada, kai įmonė įregistruota tikslinėje teritorijoje. Nieko nesakoma apie tai kur eina apmokėjimas