o gal ne be PVM sumokėjo , o tiesiog atskaičius franšizę. Be to paprastai draudimo kompanija (bent jau Ergo) atsiunčia raštą, kuriame išdėsto, sumas, ką apmokėjo, kiek franšizė ir t.t.

Manyčiau:
D 6110 354 K 4486 354
D4486 53,10 K4485 53,10

D4486 300,9 K 272 300,90 asmeniui
D4485 53,10 K 271 biudžetui pajamų mok perved

gal tada visa anstolio sask suma det i 615 neiskiriant PVM

atsiprasau gal paskubejau jooo PVM cia nereik atsiiminet

D271 Pinigai K2411 Pirkėjai skolininkas grąžino skolą;

D615 Kitos administracinės sąnaudos D2431 Gautinas PVM K 4486 Kitos mokėtinos sumos- išrašyta anstolių sąskaita;

D271 K615 padengtos anstolių išlaidos 1000 Lt gautos iš skolinko
( arba D271 K2434 Kitos gautinos skolos ir D2434 K615)

Pritariu viskas viename, jei apskaita tvarkoma rankytėmis, tikrai bereikalingi kilnojimai gaunasi. O ir programose ne visada pasiteisina, turi kurti tam pačiam tiekėjui dvi korteles tam , kad vienoje apskaitytum mokėjimus, o kitoje gautas sąskaitas.

sakė: Kreditinėje sąskaitoje negalimas debetinis likutis

Jei jau taip, tai idealu nebus, bet nemanau, kad jau taip baisiai blogai.

O tai kam tada sąskaitų planas vadinamas pavyzdiniu ir yra rekomendacinio pobūdžio? Neprivalau turėti lygiai tokias pat sąskiatas, svarbu rzultatas -teisinga atskaitomybė

O kas sakė kad negalima kurti analitinės soc.mokesčiui 2432, tik 4485 sąskaitose, čia jau kaip buhui patogiau , kiek reikia analitikos tiek ir kurk

Man iš viso nelabai patinka tos sąskaitos avansiniams mokėjimams 2xxx, kam paskui kilnot į 4xxx. Visada darau tai jei moku koki mo0kesti avansu, tai ir stovi D4xxx likutis, priskaičiuoji ir iš karto matai kiek skolingas dar.

aš manau kad galima, jei tavo sąskaitų plane būtent toje sąskaitoje apskaitai soc.mok, aš irgi tam ir dariau D4485, kad priskaicius matyčiau likutį 4485 kiek dar turiu sumokėti .

Aš dariau D 4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui K 271 Sąskaitos bankuose, galima aišku D2432 Biudžeto skola įmonei K 271 Sąskaitos bankuose

Na kokioj sąskaitoj tos firmos skolą apskaitei 256? Bet kokiu atveju gavus pinigus D271 K skolų sąskaita, jei jau reikia grąžinti, grąžini drai įrašą D skolų sąsk. K271, kai perves tas kuriam priklausė pervest vėl D271 K skolų sąskaitą ir viskas

na manau jei padarei įrašus D271 K256 gavus pinigus, ir grąžinus D256 K271 irgi nieko tokio baisaus neatsitiko , vistiek galų gale 256 saskaitos likutis lygus nuliui ir jokiu skolu nelieka

Teisės aktai to nereglamentuoja, nebent įmonė nustatytų savo vidaus tvarka.

Ačiū, nuraminai

Darbuotojas išėjo atostogų nuo 2006-03-01 iki 2006-06-10, mėnesinė alga 580 lt, darbo dienų per 2005 gruodį ir 2006 sausio ir vasario mėn 60, vidurkis išeina 580x3/60=29 Lt.
Atostoginiai už balandžio mėn. 18 d.d.*29 išeina 522 Lt, tai mažiau neiminimali alga. Ar nenuskriaudžiau darbuotojo taip paskaičiavusi, gal turejau moketi bent 550?

Tai ir nuo tu pajamu dar priskaiciuosiu pelno mokesti?

O gal tai kokia pagautė, kur ta sumą dėti apskaičiuojant finansinį pelną ir kur pelno mok. deklaracijoje?

Prašau padėti. 2005 patikslinau 2002 ir 2003 m pelno mok ataskaitas, patikslinus sumažėjo moketinas pelno mokestis. Kokios turejo buti saskaitu korespondecijos? D445 Pelno mokesčio įsipareigojimai ir K651 Ataskaitinių metų pelno mok?

o tai tamsta vyras? ar tiesiog del vyru nori praktika atlikti

užpajamuociau jas kaip bet kuriuos kitus blankus ar buh knygas į 063 sask, ir atidavus naudoti nurašyciau i islaidas , koks cia g.b. ilgalaikis.Tai paprastas knyga ar žurnalas, ar ne taip?

tai vat kad užsienyje veikianti atstovybė vadovaujasi tos šalies įstatymais, todėl skaičiuoja darbo užm ir mok nuo jo pagal jos įstatymus, ir saugo pirminius dok, nepersiunčia mums , o tik pateikia sąraša išlaidų. Ir balanso nedaro.Bet man įdomu, ar mūsų mokesčių inspekcija neprisikabins, nes vis dėlto ne tokios mažos sumos itraukiamos į išlaidas per metus. Tiesiog dar niekad netikrino.

Va būtent, kad man jie pateikia tik sąrašiuką su parašais aišku , kiek pateko i sąsk, kam pervesta( darbo užm ir mokesčiai nuo darbo užm), valiutos kurso skirt., banko išl ir viskas.Dokus jie privalo saugoti pas save. Bet man ir neaišku ar čia tai gerai. Ar nėra čia turinčių tokią atsovybę ir kur pasiskaityt konkrečiau apie tai. Kažkaip neramiai miegasi.

teisingai susimaišiau, tai yra atstovybė. Tai kaip šiuo atveju turi viskas vykt?

bet filialas juk ne juridinis asmuo, ne kokia dukterinė įmonė, tai koks gali būti balansas? ir ka prijungt , jei as pervedu pinigus, o ten isleidzia. Ar nieks tokiu neturite filialu? Matyt nelabai populiarus dalykas :(

domina kaip turi būti tvarkoma apskaita, kai atstovybė pati veiklos nevykdo, bet ten dirba darbuotojai, o jų išlaikymui (darbo užm., mokesčiams, kitoms išlaidoms) įmonė perveda pinigus. Kaip turėtų atsiskaityti už tuos pinigus, apskritai kaip tvarkyti apskaitą tokių išlaidų čia Lietuvos įmonei, kuri perveda tuos pinigus, kaip su pelno mokesčiu ar galim įtraukti į išlaidas ir pagal ką.

Ar bent žinote, kur apie tai pasiskaityti. Visiškai nerandu jokios informacijos.

Sveiki,gal kas vedėte apskaitą firmoje, kuri turi atstovybę užsienyje?

aišku, ačiū labai