Kaip tik dėl šitos vietos ir trūksta man supratimo.

Toks VMI pavyzdys:

[quote:b9ce5f08d3]Reklamos agentūra sudarė sutartį su Lenkijos baldų fabriku (įsikūrusiu Lenkijoje) dėl šio fabriko gaminamų baldų reklamos Lietuvoje. Kadangi kitos šalies juridiniam asmeniui suteiktos reklamos paslaugos nėra PVM objektas Lietuvoje, todėl už minėtas paslaugas reklamos agentūra Lenkijos fabrikui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė 25000 Lt reklamos paslaugų vertę (PVM neišskyrė, nes šios paslaugos nėra PVM objektas Lietuvoje). Šių reklamos paslaugų apmokestinamoji vertė 25000 Lt turi būti įrašoma į PVM deklaracijos FR0600 formos 21 laukelį. Šioms reklamos paslaugoms atlikti reklamos agentūra iš kitų PVM mokėtojų įsigijo įvairių prekių ir paslaugų už 5000 Lt, kurių pardavimo PVM – 950 Lt PVM, iš viso už 5950 Lt. Kadangi reklamos agentūros šalies viduje teikiamos reklamos paslaugos yra PVM apmokestinamos, todėl ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti ir pirkimo PVM, tenkantį užsienio apmokestinamajam asmeniui suteiktoms reklamos paslaugoms. Todėl, įsigytų prekių ir paslaugų PVM suma (950 Lt) įrašoma į PVM deklaracijos 22 ir 30 laukelį.[/quote]

Na čia viskas gražu, jeigu visose ES šalyse taip vyksta. Tarkim, tokias pačias paslaugas įmonė parduotų kitai Lietuvos įmonei, tai ką darytų - 25000*0,19, iš kurių PVM po atskaitos pervedamas į biudžetą. Lenkams išstato sąskaitą su 25000, kadangi žino, kad 950 Lt atsiims per atskaitą, o PVM nuo šių 25000 Lietuvoje nereiks valstybei mokėti.

Toliau kas vyksta. Lenkai gauna tą 25000 sąskaitą. Tarkime, jeigu jie būtų tarpininkai. Galutiniams klientams išstato sąskaitą 26000+lenkiškas PVM, ir PVM nuo 26000 perveda į Lenkijos biudžetą.

Taigi, paslaugų galutiniam vartotojui kaina skirtųsi Lietuvos ir Lenkijos rinkose tik tiek, kiek skiriasi PVM tarifas, ir kiek tarpininkas pasiimtų pliuso.

Bet pamodeliavus kitokia situacija.
Lietuvos įmonė teikia paslaugas lenkų įmonei Lenkijoje (tarkim išsiuntus į komandiruotę darbuotojus), ir tam pirkimais ne Lietuvoje, bet Lenkijoje išleidžia kažkokią sumą, nuo kurios lenkiškas PVM sudaro 950 lt. Nors šių prekių pirkėjas yra Lietuvos įmonė, bet jos perkamos ir sunaudojamos Lenkijoje. Šitų 950 Lt atskaityti neis Lietuvos PVM deklaracijoje (bent jau man taip paaiškino). Tada du variantai:

1. prideda prie galutinės kainos= 25950, kad nereiktų žaisti su susigrąžinimais iš Lenkų mokesčių tarnybos. Lenkai savo ruožtu, perparduodami daro 26950*lenkų PVM tarifas, ir kadangi paslaugas gavo su 0 proc. pvm tarifu, be atskaitos turi sumokėti visą PVM nuo 26950 Lenkijos mokesčiams. Kuo daugiau tokio įkalkuliuoto PVM, tuo labiau padidės kaina, ir kažkuri suma bus 2 kartus apmokestinta PVM.
2. palieka 25000, o PVM susigrąžina. Kažin kaip efektyviai tas susigrąžinimas veikia ir išvis ar šiuo atveju būtų įmanoma susigrąžinti?

Skaitau čia, ir matau, toks "menamas PVM" atsiranda. Kai perkamos prekės iš kitos ES šalies įmonės, ir sąskaita su 0 PVM, tada Lietuvos įmonė paskaičiuoja tų prekių PVM ir įrašo į PVM deklaraciją kaip mokėtinas ir atskaitytinas sumas, kas kartu sudaro tą patį 0. Tai kokia iš vis tokio veiksmo prasmė - kam reikalingas tas paskaičiavimas? Buvo 0 ir lieka tas pats 0. VMI to reikia? Kam?

Negaliu perprast šitos ES tarpusavio PVM sistemos. Pagal mane, jeigu eksportuojanti į kitą ES šalį įmonė prekių gamybai naudoja įvairias savo šalyje perkamas prekes, už kurias apmoka sąskaitas su PVM, tai eksportuodama prekę į kitą ES šalį, ir turėdama išstatyti sąskaitą su 0 proc. PVM, ji kainą padarys tokią, kad pasidengtų savo žaliavų pirkimo išlaidas kartu su jų PVM. Pažaidžiau su skaičiais, ir matau, kad tokiu atveju galutinė kaina vartotojui užkyla, nes PVM susidvigubina - eksportuojanti įmonė pirko žaliavas su PVM, tada visa tai įkalkuliavo į kainą, importuojanti įmonė nuo galutinės kainos turi taip pat mokėti PVM jau kitoje šalyje, bet PVM atskaita nuo importuotų prekių sunulinama (nors į jų kainą įkalkuliuota anoj šaly tiekėjo mokėti PVM). Jokios prasmės. Jeigu ta suma būtų atskaitoma nuo mokėtino PVM, o ne sunulinama užrašant du kartus, tada visi galai susivestų normaliai.

Ar kažko nesuprantu?

Sveiki,

Lietuvos UAB atliks statybos darbus Švedijoje švedų įmonei. Aišku, lietuviškas PVM bus 0. O kaip spręsti su prekių įsigijimu Švedijoje tiems darbams atlikti - pirkdamas moki švedišką PVM (25 proc.), iš užsakovų PVM negauni, nes sąskaitoj rašai 0. Spėju, čia du variantai galimi:

1. Registruotis PVM mokėtoju ten. Čia klausimas, jeigu jau tai darysi, ar tik nereiks registruoti filialo.
2. Susigrąžinti PVM. Kaip tai teisiškai apibrėžta, ir praktiškai vyksta?

Ir kuris variantas leidžia ką nors išlošti finansiškai?

Dar vienas klausimas, nors ir ne prie to pacio.

Ar yra kokia nors patogi ir paprasta nemokama programele i kuria galeciau suvesti savo norima saskaitu plana visiskai laisvai, ir atitinkamai registruoti operacijas (tegu buna kad ir bendras registro zurnalas). Daugiau ji nieko neturetu daryti, tik sita paprasta funkcija.

Gal kas nors galėtų parekomenduoti kokią nors specializuotai pritaikytą statybos paslaugų (nuo gyvenamųjų namų statymo iki smulkių apdailos paslaugų) verslui apskaitos ir valdymo programinę įrangą. Mūsų poreikiai yra :

atskirų objektų/projektų analizė: sąmatos pateikiamos užsakovams, tiesioginių kaštų planavimas, tiesioginių kaštų kontrolė, netiesioginių kaštų priskyrimas objektams ir objektų grynojo pelningumo įvertinimas, grynų pinigų srautų planavimas ir kontrolė, atliktų darbų dalies įvertinimas sukauptų pajamų užfiksavimui mėnesinėse ataskaitose.

Galimybė sumuoti aukščiau išvardintą atskirų objektų informaciją pagal ojektų valdytojus. Tai yra kai vienas iš verslo partnerių visapusiškai valdo kažkokį skaičių objektų, ir tokių partnerių yra keli. Reikia palyginti partnerių veiklos efektyvumą, kiekvieno partnerio planuojamus ir faktinius grynų pinigų srautus.

Vakarietiško tipo apskaitos sistema su logišku sąskaitų planu, ir su galimybėmis išsiimti ataskaitas ir duomenis į kitokį kompiuterinį formatą. T.y. jeigu kažkokios papildomos analizės prireiktų pasidaryti patiems, kad nereiktų iš pradžių atsispausdinti iš programos kokių nors ataskaitų, o toliau ranka vėl suvedinėti į kokį nors Excel.

Jeigu rekomenduosite kokią nors programą, gal galėtumėte nurodyti apytikslę kainą ir galimybę išbandyti demo versiją.

:))

ne, ne taip supratote. Kūrikai tai tie patys :), tik grafikai jiems yra du. Vienas naudojamas poilsio dienoms atsekti, o kitas - konkrečioms valandoms pagal konkrečią pavardę. tai kad vienas laukas pavadintas kūrikai, o kitas - kūrikėliai :) , tai tik pavadinimai. Galėjau pavadinti taip - "Kūrikų_poilsio_dien" ir "Kūrikų_darbo_valandos", tada būtų logiškiau. O ar žmogus dirba įprastu, ar tuo kitu grafiku formulė atseka pagal grafą grafikas (o gal ir etatas, nžn nepamenu) jei randa 24 val., tai tada taiko laukus Kūrikai ir Kūrikėliai :)

Jei suprantate formulių logika, lengvai viską galite perdaryti, arba patobulinti. Jei perprasite pačią idėją - kaip tikrinama ar ta diena nėra poilsio diena, kaip surašomos neįprasto grafiko valandos. Tuose dviejuose grafikuose (kūrikai ir kūrikėliai), žmonės tie patys, šiuo atveju keturi, dirba po 24 val. su dviem poilsio dienom. Jei formulė randa per VLOOKUP, kad žmogus kūrikas, tada ji ieško tos pačios pavardės eilutėje tos konkrečios dienos, kurioje formulė suvesta (pvz lapkričio 15 d. stulpelyje esančios formulės) reikšmės per HLOOKUP funkciją. ten dar vienas triukas :), eilutė turi būti nurodyta skaičiumi, todėl iš pradžių per VLOOKUP suranda pavardę ir pirmame stulpelyje nuo pavardės esantį eilutės numerį - matote abejuose grafikuose yra skaičiai antrame stulpelyje 2, 3, 4, 5. Paskui tas skaičius naudojamas HLOOKUP funkcijos. Pirmame grafike HLOOKUP suranda poilsio dieną, o pagal antrą, tam pačiam žmogui pažymi kokias valandas jis dirbo. Supaprastinimo čia nėra tiek daug - visa tai galima padaryti tiesiai į tabelį ranka, bet man patogiau, kad tie žmonės dirbantys išskirtiniu grafiku būtu vienoje vietoje.

kas yra PDB?

kaip žinote, daug patogiau formulėse yra naudoti vardus. tam tikrą lauką galima pavadinti vardu, taigi šiuo atveju PDB yra pavadintas Bendros DB laukas, kurs suvesti pirminiai duomenys. Koks tai laukas konkrečiai, galite pasižiūrėti Insert.Name. Lygiai tas pats su Kūrikais ir kūrikėliais :))). Čia jau mano darbo konkretybės, kurias galima trinti lauk :). Reikalas tame, kad pas mus yra kūrikai dirbantys visiškai kitu grafiku. Lape grafikai matote tris grafikus - įprastinį, kūrikų, ir tą patį kūrikų, kuriame surašytos kurikų valandos, kartu su naktinėmis valandomis. tas trečia ir gavo pavadinimą kūrikėliai :)), grynai dėl vaizdumo. Kam viso to reikia? Kadangi visam tabelio lapui naudojama ta pati identiška formulė, ji pati patikrina, ar žmogus dirba įprastiniu grafiku, ar kitokiu. jei kitokiu - pvz pas mane, kūrikų grafiku, atrenka pagal konkretų žmogų jo grafiką ir jo valandas.

5 grafikas - tai reiškia, kad jeigu grafiko grafoje bendroje DB yra pažymėta 5 (t.y. normalus darbo grafikas - 5 darbo dienos), tai jam taikomas įprastinis darbo grafikas iš grafikų. Grafikai grafikų lape dar naudingi tuo, kad iš jų atrenka, kurios dienos yra darbo, o kurios - poilsio ir švenčių. Mano konkrečiu atveju yra du grafikai - kai dirbama 5 diena ir ilsimasi 2 - įprastinis grafikas, arba kai dirba 2, 2 ilsisi - kūrikai. Esant dar kitokiems grafikams, reiktų grafikų lape suformuoti dar vieną grafiką, o formulėse įvesti dar vieną tikrinimą. pats skaičius 5, ar bet kokie kitokie žymėjimai Bendroje DB neturi jokios reikšmės - pvz. vietoje OK galėtų būti pliusas, vietoje penki - paprasčiausiai žodis - įpr., tik tada formulėms reiktų pataisyti loginius kriterijus. Tai grynai žymėjimo dalykas.

Dėl viršvalandžių - pagalvokite: jei kiekvieną dieną kiekvieno žmogaus viršvalandžiai svyruoja - tai koks gali būti automatizavimas? Nes pirminiai duomenys vis vien kažkokiu būdu turi į kompiuterį patekti - o jie kiekvieną dieną skirtingi. Taigi, belieka rankinis suvedimas.

Jeigu viršvalandžiai yra nesvyruojantys, tada galima būtų padaryti taip: įvesti papildomą grafą bendroje DB - panašiai kaip dabar yra atostogų grafos arba neatvykimų grafos. Tada pirmoje nurodai viršvalandžių valandas, nuo - nuo kada tie viršvalandžiai, iki - iki kada. ta prasme, jei visą savaitę buvo vienodi viršvalandžiai pvz. 2 val., tai suvedi pvz. 2; 2004-11-08;2004-11-12. Formulėse reiktų pridėti dar vieną tikrinimą, kur patikrintų ir jeigu yra viršvalandžių, tai dienai rodytų etato normą 8 val. + viršvalandžių indekso grafoje nurodytą viršvalandžių lygį. Bet jeigu viršvalandžiai yra dažni, kiekvienam darbuotojui ir svyruoja dažnai, tai nieko geriau, kaip rankinis suvedimas nesugalvosi :).

deja, kursų nebaigiau :),

esate Visual Basic lange - tada view.project explorer

atidaro juostą kairėje

ten yra du katalogai - mircrosoft excel objects ir modules

spaudžiate ant modules - turi rodyti visus keturis modulius

t.y. ten ne makrokomandos , o funkcijos Visual Basice. Turite kaip ir nurodžiau, atsiversti Visual Basic programinį langą. Ten matysis visi moduliai. Jei einate kitaip, per makrokomandų sarašą, modulių ir funkcijų nematysite.

nežinau, turi matytis 4 moduliai - module1, module2, module3 ir module 4
in this workbook turi būti paspaustas

taip pat peržiūrint modulius, reikia du kartus ant jų užspausti.
data yra module 1.

kaip ir sakiau, makrokomandos yra skirtinguose moduliuose. Jūs matote tik vieno modulio makrokomandą. Moduliai matosi katalogų struktūroje kairėje šiek tiek aukščiau. Praeikite visus modulius ir rasite makrokomandas su data.

Cituoju iš Vyriausybės nutarimo:

3. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės:

3.1. Pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai, išskyrus Tvarkos 3.3 punkte nurodytus neatvykimo į darbą atvejus.

3.2. Antrojoje eilutėje nurodoma laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką.

3.3. Trečiojoje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui.

Gal ir ne viską atsiminiau, bet kažkas ir buvo užkritę, kad kažkas rekomenduojama, siūloma, o kažkas nurodoma kaip daryti. Taip pat ten yra ir daugiau TIK REKOMENDACIJŲ:

Siekiant išanalizuoti, kaip panaudojamas darbo laikas pagal kiekvieną struktūrinį padalinį, tikslinga sudaryti tarnybinių komandiruočių ir neatvykimo į darbą suvestinę ir pateikti žiniaraščio pabaigoje. Rekomenduojama šią suvestinę atlikti kompiuteriu, nurodyti dienų ir valandų skaičių pagal tarnybinių komandiruočių ir pagal kiekvieno neatvykimo į darbą priežastį.


Taigi, jūs pasižiūrėkite, gal dar yra šansas pasiginčyti su VDI :))), o mano tabelis kiek suprantu tą tvarką maždaug atitinka. Ar klystu?

dėl datos keitimo:
keičiama data formulėse. Galima naudoti ir datą viename langelyje (celėje), o formulėse surašyti tos celės adresą. Bet tada reikia atidžiai sužiūrėti formatus (data, tekstas ar skaičius) ir kaip tai veikia, taip pat įvesti absoliutų tos celės adresą - su dviem $ ženklais. (arba tiesiog duoti vardą tam langeliui ir visur suvesti tą varda - Insert.Name). Mat jeigu duomenys celėje bus datos formate, tada nereikia naudoti funkcijos Date value, nes excelis ir taip vertins tuos duomenis savo vidiniu datos formatu - tai yra skaičiumi maždaug 32867 ar pan., tokio dydžio tas vidinis datos supratimas būna. Iš tikrųjų aš apie tai buvau pagalvojęs, bet tingėjau perrašinėti. Bet kaip žinote tinginys dirba kelis kartus - todėl kiekvieną kartą pradėjus mėnesį turiu kapstytis formulėse :).

aš tai darau taip - pakeičiu datas vienoje formulėje, o tada jas kopijuoju per visą tabelio lauką, nes formulės vienoje eilutėje yra identiškos, tik duoda skirtingą rezultatą, skiriasi formulės 1,2,3 eilutėje. T.y. patikslini vieną formulę 1 eilutėje, taip pat 2 eilutėje (trečioje datos berods nėra). Tada visas tas tris formules kopijuoji per visą ilgį. Tada tą 3 eilučių vieną lauką su teisingomis formulėmis tiražuoji per visą tabelio lauką - tebūnie ten ir 1000 žmonių bet viską padaryt neužtruks nei minutės. Tik excelis gali pradėti lėtai skaičiuoti dėl didelio formulių skaičiaus, tada patartina atjungti automatinį skaičiavimą (tools.options.calculation. pažymėti manual ir nuimti varnelę nuo recalculate before save, rankiniu būdu skaičuojama spaudžiant mygtuką calculate sheet ten pat), ir skaičiuoti tik tada kai būtina, tarkime vieną kartą per dieną. Kitaip su exceliu tada pasidarytų labai lėtas darbas - jis vis perskaičiuotų visas formules.

Makrokomandose taip pat vienoje ar dviejose vietose reikia paprasčiausiai perrašyti datą - pvz. gruodžio mėn. reiks parašyti vietoje 2004-10-31 --
2004-11-30 ir viskas. Makrokomandos atsiverčia paspaudus ant Module1 Module2 ir t.t.

Pridedu su zipu archyvuotą failą :)

atėjus naujam mėnesiui reikia pakeisti formulėse datą į prieš tai buvusio mėn paskutinę dieną, ir makrokomandose - tools.VisualBasicEditor - taip pat.

daiktas toli gražu nėra tobulas :), kadangi pats dariau, tai žinau kaip jis veikia ir kur ką keisti. o kitiems gali atrodyti sudėtingas. bet dabar nelabai turiu stimulo tobulinti...

dėl pildymo tvarkos - kaip ir kurioje eilutėje rašomi neatvykimai - galima tą pakeisti, bet reiktų pasėdėti, pagalvoti ir šį tą pataisyti.

O daugiau dėl valdymo - patariu žingsnis po žingsnio išnagrinėti formules, tada suprasite visus tuos niuansus. kitaip man reiktų rašyti be galo platų komentarą, o tam aš neturiu laiko :)). Turiu įspėti, kad antroje ir trečioje tabelio eilutėse yra tarpinės formulės, tik padarytos baltu šriftu, kad spausdinant nesimatytų. Todėl pradėti reiktų nuo apatinės, trečios eilutės - žiūrėti kokia ten formulė, ką ji tikrina ir kokį rezultatą duoda. Tada tas rezultatas naudojamas antroje eilutėje, o antros eilutės rezultatas savo ruožtu - pirmojoje, matomoje eilutėje. Tokius tarpinius skaičiavimus turėjau padaryti dėl to, kad Excelis riboja formulės ilgį ir IF skaičių vienoje formulėje.

Mėgstu visokius vykruntasus. Visada mąsčiau - jeigu jau turime kompiuterius, tai turime išnaudoti visas jų galimybes.

Didesnėse įmonėse tabelių pildymas kompiuteriu yra varginantis darbas. O jeigu dar prireiktų staiga parodyti šiai dienai supildytą tabelį (DI siaučia :) ) jei yra kokių 300 darbuotojų, o tai jau nedaryta 2 savaites? Nemalonus jausmas. :)


Taigi, pamiklinęs smegenėles patobulinau paprasčiausią excelyje pildomą darbo tabelį. Dabar užtenka suvesti duomenis bendroje patogioje lentelėje, pažymėti kad su darbuotojo darbadieniais viskas OK, pažymėti jo neatvykimus su indeksu, nuo iki, ir tabelis kiekvieną dieną užpildomas automatiškai. Tuo kas gera, galima pasidalinti ir su kitais :). Prisitaikykite, naudotite į sveikatą, jei suprasite, kas kaip ir kodėl, ir ką daro visos formulės.

O jei reiktų konsultacijos, ar ko nors panašaus, tik labiau pritaikyto jūsų įmonei - manau susitarsime. :)