Ar nemateriali vardinė akcija yra tik kitas pareikštinės akcijos pavadinimas?

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 39 str., atidėtosios išlaidos yra einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu susidarančios išlaidos, numatomos ateinantiems laikotarpiams tam, kad būtų teisingai
parodyti tų laikotarpių veiklos rezultatai.

Labai norėtųsi geriau suprasti šitą abrakadabrą. Koks "einamasis" laikotarpis čia turimas omenyje?
Kaip galima mažinti pajamas tikslu sukurti tas atidėtasias išlaidas?
Kokiu būdu atidėtosios išlaidos padeda teisingai parodyti veiklos rezultatus?

Vienu sakiniu, būčiau l. dėkingas už populiarų atidėtųjų išlaidų sąvokos paaiškinimą (gal su kokiu pavyzduku :).

Labai аčiū!

Bet vis dėlto, kas tas paskirstytinasis pelnas?
Iš galiu nebent daryti sau išvadą, kad VISAS grynasis pelnas turi būti paskirstytas, todėl

paskirstytinasis pelnas = grynasis pelnas

Atrodo per daug paprasta, todėl greičiausiai neteisinga?

Vienas mano klaustų asmenų pasiūlė taikyti įstatymo analogiją:

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas

8 straipsnis. Vekselyje įrašytų sumų galiojimas
1. Jeigu vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma.
2. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma."

Tačiau analogijos - slidus dalykas

Kaip suprantu, akcijų priedai ir nominalios vertės perviršijimas yra tas pats - skirtumas tarp akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės.

Įdomu, ar skaičiuojant priedus (nominalios vertės perviršijimą) yra imamos tik apmokėtos akcijos, ar visos, kurias bendrovė išleido? O gal visos, kurios pasirašytos?

Pvz., jei bendrovė išleido 100 akcijų po 40 Lt nom. vertės ir 50 Lt emisijos kainos, tai nominalios vertės perviršijimas būtų (50 - 40)x100=1000 Lt.
Ar vis dėlto reikėtų skaičiuoti tik imant tik apmokėtas (pasirašytas?) akcijas? Pvz., apmokėta tik viena akcija, tai perviršis būtų (50-40)x1=10 Lt. Ar aš čia labai jau grybauju? :) Dėkui už nuomones.

Ar galėtumėte nurodyti į teisės aktą, kuriame pateikiami ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto apibrėžimai? Jei tokių nėra (vargu BAU:), pateikite apibrėžimus kuriais vadovaujatės savo veikloje. Ačiū.

Paprasti dalykai, bet norėčiau gerai suvokti.

Kas lemia, kad akcijos emisijos kaina yra didesnė už nominalią akcijos vertę? Kas nusprendžia, kad nors nom. vertė yra 100 Lt, bet emisijos kaina tebūnie 200 Lt? Į ką atsižvelgiama, nustatant emisijos kainą?

Ir kokia tada nominalios vertės prasmė? Ar ji tik leidžia apskaičiuoti įstatinio kapitalo dydį, nominalios vertės perviršio dydį ir pan., ar atlieka dar kokias nors reikšmingas funkcijas? Ačiū.

Kokia prasmė bendrovei leisti konvertuojamąsias obligacijas (kurios gali būti vėliau pakeistos į jos akcijas).
Tikiu, kad prasmė yra, bet kokia ji? :)

Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarime dėl grynojo pelno (nuostolio) paskirstymo turi būti nurodyta:
1) grynasis finansinių metų rezultatas (pelnas arba nuostolis);
2) paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis).

Gal galėtumet padėti čia susivokti?

Ar grynasis finansinių metų rezultatas yra visos bendrovės pajamos MINUS visi mokesčiai?

Ir kas yra paskirstytinasis rezultatas? Akcinių bendrovių įstatymas nenurodo, iš ko tiksliai jis susideda.

DĖKUI

Ar bendrovės "nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje" yra tas pelnas (nuostolis), kuris nebuvo paskirstytas praeitais metais, ir buvo perkeltas į šiuos finansinius metus?

Ar toks pelnas (nuostolis) sinonimiškai vadinamas "nepaskirstytinuoju rezultatu"?

Ar nepaskirstytinasis rezultatas konstatuojamas tada, kai šių trijų komponentų suma yra neigiama? (paskirstytinasis rezultatas + pervedimai iš rezervų + akcininkų įnašai nuostoliams padengti)

(šią šarada aš ištraukiau iš Akcinių bendrovių įstatymo 61 str. 2 dalies, nežinau kur ieškoti, kad aiškiau būtų, todėl būčiau dėkingas jei patvirtintumėte, kad teisingai ją supratau, ar paaiškintumetė, jei nesupratau:)

Audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę tik tam tikruose UAB'uose, tarp jų tokiose, kuriose pardavimų pajamos viršija 5 000 000 litų per ataskaitinius finansinius metus (na, reikia, dar bent vienos sąlygos, bet čia ne dėl to klausiu).

Norėčiau tiksliai suprasti, kas tie "ataskaitiniai" finansiniai metai? Kuo jie skiriasi nuo finansinių metų kaip tokių?

Akcinių bendrovių įstatymo 53 str. 7 d. numato, kad kai bendrovės kapitalas didinamas išleidžiant naujas nematerialias akcijas, "naujos akcijos įrašomos į vertybinių popierių sąskaitas jas kredituojant".

Kas tai yra akcijos įrašymas į sąskaitą *kredituojant*? Kokiais dokumentais tas kreditavimas atliekamas, kokie teisės aktai reglamentuoja šią tvarką?

Akcinių bendrovių įstatymo 41 str. 9 d. numato, kad ". Akcijos į antrinę apyvartą gali būti išleidžiamos įregistravus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą ir visiškai apmokėjus šias akcijas emisijos kaina."

Šiuo atveju norėčiau, kad kas nors paaiškintų, kas tiksliai yra "akcijų antrinė apyvarta". Dėkui.

Klausimas: kokio gi augalo lapas matyti Tax.lt puslapio logotipe? Och, jūs nenaudėliai...

Ar vis dėl to galit pasiteisinti, kad čia kaštono lapas ar labai išdidinta petražolė?

hehe, dekui, Ramune, tik kad as dar studentas (t.y. dar ne teisininkas)
ir vilnietis (darbas Kaune vilnieciui yra "last resort" ).
Bet, zinoma, surasti teisini darba nera neimanoma. Tik ekonomistams
statistiskai lengviau. Bet tiek jau to

Žinoma, magistras geriau ir greičiau. Bet ar koks nors darbdavys į tokius "magistrus" rimtai žiūri? Juk gali ir koks nors medikas, pavyzdžiui, susapnuoti, kad nori būti ekonomistu, ir gauti tą magistrą kad ir VU EF'e. Bet argi darbdavys nematytų skirtumo tarp ekonomisto bakalauro (kad ir vakarinio), kuris sąžiningai atsimokė 4 metus su seminarais ir kontroliniais, ir tokio "ekspres" magistro? Bijau, kad toks magistro laipsnis būtų tiesiog
nieko nevertas. Turėčiau, tarkim, teisinį išsilavinimą ir "dar kažkokį ekonomisto magistro laispnį"

Nors reiks bandyti. Gal kas nors apsigaus ir pamanys, kad aš iš tikrųjų teisininkas-ekonomistas.

Na, Ingut, jei esi ekonomistė, gali džiaugtis be galo.

Ekomonistams darbo vietų skaičius yra neribotas. Net jei jie nerastų darbo
pagal savo tiesioginę specializacija (pvz., auditoriaus), tai gali bet kada
būti vadybininku vienoj iš šimtų (?) tūkstančių Lietuvos įmonėlių.
Buhalterių paklausa irgi atrodo neribota. Kiekviename kioske apskaitos reikia.
Vienu žodžiu, kad teisininkas uždirbtų padoriai, jis turi būti arba žvaigždė (smegenys pro ausis teka), arba turėti gėrų dėdžių. Ekonomistui dėdės nepakenks, bet iš bėdos jis gali tūkstantuką per mėnesį turėti visada,
paprasčiausiai dėka aplinkybės, kad jo profesijos paklausa viršija pasiūlą.

O tie antspaudukai, parašiukai etc yra pasakaitės. Pats atlikinėju praktiką
advokatų kontoroje ir matau, kad advokatai per daug dirba tai pinigų sumai,
kurią uždirba. Jie persidirba, nes tarp advokatų žiauri konkurencija.
Ekonomistai gali džiaugtis normuota darbo diena. Vargu ar buhalteriai
pabaiginėja darbus namie, kaip dalis teisininkų...

Taigi nors ir norėčiau/galėčiau būti konkrečios srities specialistu, bet kaip minėjau forume, visos mano mėgstamos sritys - nuo mokesčių iki bankroto - yra visų pirma ekonomistų reikalas ir duona.

Rasida: perziurejau visa mokslo foruma, bet konkrecios zinutes apie aukstaji neradau. Elementarios informacijos prisirinkau daug, o siame forume norejau nuomoniu is atitinkamos srities praktiku...

Dekui, Jaima.

va va, ekonomistams dar ir pažinčių nereikia! Kokia neteisybė...

Nors man labai patinka tam tikros teisės sritys (įmonių teisė, bankrotas, mokesčių teisė) ir panašiai, man darosi aišku, kad čia ne teisininkų reikalas (viename iš tax.lt forumų aš atitinkamą žinutę padėjau).
Ajai. Atrodo viską mokausi į temą, o naudos gausis tiek, tarsi būčiau mokęsis stomatologiją. Todėl, atrodo, kad baigęs VU TF turėsiu bandyti gauti ekonomisto/vadybininko išslavinimą. Oblomas, žinoma - turbūt nėra ekonomistų, kuriem šautų į galvą turėti dar ir teisinį išsilavinimą, bet
teisininkams tokios mintys turbūt šaudo į galvą dažnai, įskaitant mane...

Taigi būčiau dėkingas už bet kokius patarimus, siekiant ekonomisto/vadybininko aukštojo išslavinimo.
Kur to geriausiai siekti Vilniuje? VU EF dieninio nesiūlyti, nes neįstosiu :)
Faktiškai turiu 3 variantus: VU EF vakarinis, neakivaizdinis ir VU EF magistrantūra. Gal kas žino ką nors konkretaus apie pastarąjį variantą? Kažkaip keistokai atrodo galimybė per 2 metus tapti ekonomikos *magistru*. Ar darbdaviai rimtai žiūri į tokius "greitai iškeptus" magistrus?

O kaip darbdaviai žiūri į baigusius VDU šioje srityje? Apie kolegijas turbūt geriau ir negalvoti - mokėčiau daug pinigų ir mažai turėčiau naudos iš tokio koleginio diplomo?

Dėkui už bet kokias mintis šia tema - man jos būtų labai vertingos.

Atrodo, ekonimistas gali dirbti bet kokį teisininko darbą (išskyrus atstovavimą teisme), bet ne atvirkščiai.
Pavyzdžiui, būtent ekonomistai, o ne teisininkai yra MOKESČIŲ konsultantai, draudimo specialistai, nekilnojamo turto specialistai, bankroto administratoriai, patentiniai patikėtiniai - visur čia lyg ir teisiniai
institutai, bet darbas - stebėtina - ne teisininko. Po šimts, ekonomistas
net arbitražo teisėju gali būti.
O teisininkui niekas net paprastu vadybininku neleis būti, ar dirbti su vertybiniai popieriais, ar turtą vertinti.

Faktiškai peršasi išvada, kad teisininkai reikalingi IŠIMTINAI kai reikalas susijęs su kreipimusi į teismą.
Kokia siaura visuomeninio gyvenimo sritis... Ko tie vaikai taip į teisę stoja, kas per mistifikacija?

Dėkui už nuomones. Berods man gresia turėti du aukštuosius išsilavinimus... Teisininko per mažai...