Sveiki,

Apie neigiamą prestižą tax.lt radau tik seną temelę apie nusidėvėjimą. Bet ji - pažengusiems buhalteriams, o man kaip nebuhalteriui labai reikia suvokti, kuriose balanso eilutėse neigiamas prestižas rodomas apskritai.

Pvz.:

UAB A įgyja UAB B akcijas už 9,9 tūkst. Lt.

UAB A turtas - įgytos akcijos 9,9 tūkst., gryni 0,1 tūkst.; nuosavas kapitalas (įstatinis) - 0,1 tūkst.; įsipareigojimai - 9,9 tūkst. paskola.

UAB B turtas - 45 tūkst.; nuosavas kapitalas - 33 tūkst., įsipareigojimai 12 tūkst.

UAB A prijungiama prie UAB B.

UAB B, kai prie jos jau prijungta UAB A -

turtas - 45 tūkst. plius 0,1 tūkst. iš UAB A plius 23,1 tūkst. neigiamo prestižo (viso 68,2 tūkst.??)
nuosavas kapitalas - 33 tūkst. plius 0,1 tūkst. iš UAB A plius 23,1 tūkst. pelno dėl neigiamo prestižo minus 19,8 tūkst. įstatinio kapitalo sumažinimas, kad išsilygintų balansas (viso 36,4 tūkst.??)
įsipareigojimai - 21,9 tūkst. plius 9,9 tūkst. iš UAB A (viso 31,8 tūkst.??)

Dėkoju už komentarus. Perskaičiau 14-tą , bet neradau atsakymo, kuriose konkrečiai eilutėse rašomas neigiamas kapitalas ir jį atitinkanti nuosavo kapitalo eilutė...

Artai, aprašei "share swap". Tuo tarpu mano atveju yra "teisinis" reorganizavimas. Yra trys "seserinės" įmonės A, B ir C. B ir C prijungiamos prie A.

UAB B iki prijungimo:
Įstatinis - 300 000 (30 000 akcijų po 10 Lt)
Pelnas - 11,7 mln.
Nuosavybė - 12 mln.
Akcijos buh. vertė - 400 Lt

UAB C iki prijungimo:
Įstatinis - 10 000 (1000 akcijų po 10 Lt)
Pelnas - 3 mln. + 1 mln. uždirbta gruodžio mėn.
Nuosavybė - 3,001 mln.
Akcijos buh. vertė - 3000 Lt

UAB A iki prijungimo:
Įstatinis - 200 000 (2000 akcijų po 100 Lt)
Pelnas - 1,6 mln.
Nuosavybė - 1,8 mln.
Akcijos buh. vertė - 900 Lt

Akcijų keitimo santykio pagrindimas - išlaikome UAB A akcijos buhalterinę vertę ir po prijungimo.
Akcijų keitimo santykis (B akcijos i A akciją): 1:2,25
Akcijų keitimo santykis (C akcijos i A akciją): 3,3:1
Taigi B akcininkas gauna 30 000 : 2,25 = 13 333 akcijas, C akcininkas - 3,3 x 1000 = 3300 akcijų. A akcininkas toliau turi 2000 akcijų. Viso 18 633 akcijų, vadinasi įstatinis kapitalas -1 863 300 Lt.

Sudedant įstatinį kapitalą aritmetiškai, būtų tik 510 000 Lt.
Taigi metu gale reikia iš kažkurios nuosavo kapitalo eilutės perkelti į įstatinį kapitalą 1 353 300 Lt. Ir dar atsižvelgti į tai, kad uždirbtas 1 mln. Lt papildomo pelno po to, kai akcijų santykiai buvo skaičiuojami.

Todėl ir rašiau, kad, mano manymu, čia teisės aktus atitiktų perkėlimas, pvz., iš akcijų priedų, rezervų ar pelno eilutės į įstatinio kapitalo eilutę (aukščiau nedetalizavau, kad nuosavybėje yra priedų ir rezervų, bet jų yra).

1. Įstatinis kapitalas turi būti 25 000 Lt, nes tokia suma įrašyta UAB B, tęsiančios veiklą po reorganizavimo, įstatuose. Todėl akcijų priedų eilutėje 5000 Lt negali atsidurti, nes akcijų priedai yra nuosavo kapitalo dalis.

2. Taip. Reorganizavimo sąlygos parengtos lapkričio pabaigoje, naudojant Q3 duomenis. Gruodžio pabaigoje įmonė uždirbo pelno. Reorganizavimas užbaigtas (t.y. turtas ir t.t. perduotas) 12-31, siekiant aiškumo apskaitoje.

Kol kas linkstu į rezervų eilutės mažinimą tiek, kiek įstatinis kapitalas didesnis už aritmetinę UAB A ir UAB B įstatinių kapitalų sumą.

Su prestižu žaisti kažkaip nesinori - reorganizavimo metu jokios sumos už akcijas nėra mokamos, be to, neigiamas prestižas turėtų neigiamų mokestinių pasekmių? (apmokestinamos pajamos) O juk reorganizavimas yra ir turi išlikti mokesčių požiūriu neutralus.

Vis dėlto, panašu, kad teisiniu požiūriu tokiu atveju faktiškai įvyksta įstatinio kapitalo padidinimas iš bendrovės lėšų (ABĮ 51 str. 1 d.). Jis gali būti vykdomas iš:

a) nepaskirstytojo pelno
b) akcijų priedų
c) rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus)

Gal tuomet tiesiog UAB B balanse po reorganizavimo mažinami paskirstytini rezervai, jei neužtenka - nepaskirstytas pelnas? O akcininkams paaiškinama, kad pelnas niekur nedingsta, nes jie ji gali išsiimti mažindami įstatinį kapitalą.

Ar mano mintys finansų požiūriu "į temą"?

Sveiki,

peržiūrėjęs ankstesnius post'us dėl reorganizavimo, neradau komentarų tokia specifine tema:

UAB A yra įstatinis kapitalas 10 000, UAB B - 10 000, UAB A prijungiama prie UAB B. Tačiau dėl skirtingo įmonių nuosavo kapitalo (naudojamo skaičiuojant akcijų keitimo santykį), UAB B, veikiančios po reorganizavimo, įstatinis kapitalas tampa ne 20 000 (10 000 +10 000) Lt, o, pvz., 25 000 lt.

Be to, kadangi reorganizavimas vykdytas lapkricio-gruodzio men., taigi Q3 duomenimis, o turtas realiai perduotas metų pabaigoje, iki metu pabaigos UAB A dar spejo uzdirbti pelno, pvz., 100 000 Lt.

Problemos:
1. Kaip turetu atrodyti UAB B metinis balansas? Butu paprasta tiesiog sudeti UAB A ir UAB B nuosavu kapitalus, bet nesigauna, nes istatinis kapitalas didesnis nei aritmetine siu dvieju imonui istatiniu kapitalu suma (20 000 Lt) - patikekite viskas ok, skaiciuojant akciju keitimo santyki buvo islaikyta ta pati akcijos buhalterine verte, kokia buvo UAB B, kuri tes veikla.

Taigi, jei istatinis kapitalas 5000 lt didesnis, kurioje nuosavo kapitalo eiluteje turetu atitinkamai buti neigiama suma?

2. Papildoma neaiskuma inesa pelnas, kurio nebuvo balanse, pagal kuri rengtos reorganizavimo salygos.

Esu teisininkas, ne buhalteris, skaitau VAS14 standarta ir jauciu :), kad kalba turetu eiti apie prestiza, bet buciau labai dekingas uz komentarus...

Ar galite nurodyti i teises norma, kuri draudzia ismoketi 2008 m. dividendus po to, kai MFA pateikta i RC?

Ir kas trukdytu pateikti koreguota MFA i RC? Be to, i RC nepateikiamas sprendimas del pelno skirstymo, tai nelabai yra ka koreguoti, nes 2008 m. MFA juk nesimatys, kad yra skirstomas tu metu pelnas. Tai, kad jis buvo paskirstytas, matysis 2009 m. MFA.

Dekui uz nuorodas! Ziuriu.

Tik ka konkreciau turejote omenyje? (Jusu nurodytose temos aptariami ivairus klausimai - apmokestinimas ir t.t.).

Manau, tik jei dividendai už, pvz., 2008 m. būtų paskirstomi 2010 m. pradžioje, tai supainiotų finansines ataskaitas už 2009 metus. Tačiau jei dividendai už 2008 m. būtų paskelbti dar nesibaigus 2009 finansiniams metams, problemų rengiant atskaitas už 2009 metus dėl tokio paskelbimo nebūtų.

Sveiki,

įstatymas nedraudžia akcininkui, nepaskelbusiam dividendų, vėliau apsigalvoti ir už tuos finansinius metus dividendus vis dėlto paskelbti (kol dar nepatvirtintos kitų metų finansinės ataskaitos).

Ar tokiais atvejais matote kokių nors buhalterinių problemų, kurios galėtų kilti? Mano (ne buhalterio) vertinimu, tiesiog reikėtų atitinkamai tai atvaizduoti tolesnių metų finansinėse ataskaitose.

Dėkui!

Kai rašote "apskaitoje registruojamos ilgalaikės skolos", ar teisingai suprantu, kad lizingo davėjo (lizingo įmonės) balanse fiksuojamos gautinos sumos turto dalyje (kaip ilgalaikis finansinis turtas, jei vėliau kaip po metų gautinos, arba kaip trumpalaikis turtas dėl artimiausių gautinį lizingo įmokų ir palūkanų)? Tiesa, neaišku, kas fiksuojama kitoje balanso pusėje...

Dėl kliento (lizingo gavėjo) viskas aišku: balanse fiksuojami įsiparegojimai mokėti įmokas ir palūkanas, ir lizinguojamas turtas.


P.S. Esu ne buhalteris, atsižvelkite :)

Ar teisingai suprantu - jei lizingo gavėjas yra juridinis asmuo, lizingo sutarties pagrindu jo gautas turtas yra apskaitomas jo balanse; jei fizinis asmuo (pvz., ūkininkas) - tai lizinguojamas turtas lieka lizingo davėjo balanse? Ar vis dėlto jei lizingo gavėjas yra fizinis asmuo, tai lizinguojamas turtas taip pat išimamas is lizingo davėjo balanso, ir fizinis asmuo tiesiog juo naudojasi?

Dėkoju už komentarus!

Sveiki,

ar galetumete parasyti, koks butu tinkamas lietuviskas vertimas siems buhalteriniams terminams:

Transfer rate
Cost projections
Capital expenditures

Dekui!

Laba diena,

paaiskinkite prasau nebuhalteriui, ar tuo atveju, kai darbuotojas sirgo ar atostogavo per praejusius 3 men., jo vidutinis DU bus mazesnis nei butu buve, jei dirbtu visa laika?

Vyriausybes nutarimo 6.5 punkto nuostata nelabai aiski... "Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje".

T.y. ar vidutinis DU bus mazesnis, ar tiesiog sirgimo/atostogu laikotarpiai "iskerpami" is tu 3 menesiu, ir vidutinis DU skaiciuojamas uz paskutinius, pvz., 4 menesius ("iskirpus" laikotarpi, kai nedirbo).

Dekoju!

Aisku. Pakreipus kitaip - is akcininko pozicijos, jis negali tiesiog priimti sprendima sukurti rezerva, pervesti pinigu imonei (kuri neturi pelno), ir tiketis, kad buhalteris is ju suformuos "kitus rezervus", uzpildydamas atitinkama eilute?

Vadinasi, akcininko inaso dalis, kuri virsijo suma, reikalinga nuostoliams padengti, greiciausiai butu pagaute? (pinigai/pelnas)

Minite, kad galima sprendimu vidury metu sudaryti rezerva tai virsijanciai sumai, ir pavaizduoti ja kaip "kitus rezervus" - taciau rezervai sudaromi tik is paskirtytinojo pelno, o cia yra akcininku inasas (daugiau, nei reikia nuostoliams padengti).

Jei negalima tokiu "virsijanciu" inasu itraukti i balansa kaip akciju priedu, jie bus nebent pagaute, taigi pajamos, kurios apmokestinamos...

Kaip žinia, akcininkai gali padengti nuostolius įnašais. Tokiu atveju, balanse atsiranda pinigai, ir atitinkamai sumazeja nuostolis.

Kaip praktiškai balanse atspindimos sumos, kurias akcininkai perveda ne tik esamiems, bet ir būsimiems nuostoliams padengti? - pvz., praeitais metais nuostolis 100 000 Lt, per siu metu menesius dar 50 000 Lt, o per likusius - tiketina bus 10 000 lt; akcininkai del viso pikto perveda 170 000 Lt.

Kur nuosavame kapitale atsispindes tie 70 000 Lt pervirsio? - ar tai butu akciju priedai? "kiti rezervai"?

del to aiskiai nepasisako...

Sveiki,

ar galetumete pakomentuoti, kas laikoma ilgalaikiu turtu, jei bendroveje nera priimto sprendimo nustatyti kainu ribas pagal PMI 13 str. 3 d.? Visas turtas, kuris kitais atzvilgiais atitinka ilgalaikio turto savoka? (naudojimas 1 m. ir t.t.)

Na, taip buna...

O kaip del buhalterinio klausimo: reikalavimo teises, nematerialios akcijos - priskiriate prie ilgalaikio turto?

Mieli buhalteriai,

Panagrinėjus PMĮ atrodo, kad ilgalaikis turtas yra faktiškai bet koks turtas, kurį įmonė hipotetiškai gali naudoti savo veikloje > 1m. Tai labai keistai atrodo žvelgiant per Akcinių bendrovių įstatymo "prizmę", nes jis nustato pareigą UABe, kurio įstatinis kapitalas, pvz., 10 000 Lt, priiminėti valdybos sprendimus dėl 500 Lt vertės ilgalaikio turto įsigijimo.

Dėl šito norėčiau pasiteirauti - ar vesdami apskaitą, jūs laikote ilgalaikiu nematerialiu turtu:
1) jūsų įmonės įsigyta reikalavimo teisę į kitą įmonę?
2) jūsų įmonės įsigytas kitos įmonės nematerialias akcijas?

Modestai,

dekoju. Sudetinga ten diskusija, taciau vienas komentaras aiskesnis:

(Tiesi)
"Mano akim žiūrint, tokia "maklia" juodai neapsimoka - GPM iš įmonės kišenės, žmogus negali atsiimti sumokėtos GPM dalies, Sodros įmokos kaip ir nesumažėja - tai kur nauda? Kokia tokių darbo sutarčių prasmė?"

Ar yra pagal dabartini reglamentavima nurodzius darbo uzmokesti neto, darbuotojas negales atsiimti sumoketos GPM dalies (nes mokejo paskolu palukanas, mokesi ir t.t)?

Jei taip, vien sito uztenka pripazinti neto irasinejima i darbo sutartis neatitinkanciu DK, nes jis itin blogina darbuotojo padeti.

Gerb. buhalteriai,

Lietuvoje dar neteko matyti darbo sutarčių, kur būtų nurodomas darbo užmokestis neto ("į rankas") - visada nurodomas bruto ("ant popieriaus").

Tačiau mažėjant pajamų mokesčiui, nustačius atlyginimą "į rankas" sutartyje, darbdavio išlaidos mažėtų. Kodėl darbdaviai nesiekia to daryti? Ar čia gresia problemos su Sodra, VMI, VDI, darbuotoju? Esate praktiškai susidūrę su atlyginimo į rankas įrašymu darbo sutartyje?

Dėkui už komentarus!

Akcizu ir kitu mokesciu klausimu (ivezant prekes) svarbu, taciau jokiame teises akte neradau paaiskinimo, kokios gi valstybes teritorija laikomos neapmuitinamos parduotuves uzsienio ir Lietuvos aerouostuose.

Gal treciosiosios valstybes (kaip Rusija)? Juk ne ES muitu teritorija, jei jau duty-free?

Dekoju uz komentarus!

Tų, kurių pareigos yra mokesčių konsultantas, arba tų, kurie tokių pažįsta, arba tų, kurie planuoja tokiais būti, norėčiau paklausti: kas tai per profesija?

Jūsų pastebėjimais, ar mokesčių konsultantai turi dažniau ekonominį (VU būtų "verslo administravimas ir vadyba"), ar dažniau teisinį išsilavinimą? T.y. ar jie daugiau teisininkai, ar daugiau buhalteriai, ar auditoriai?

Tikiu.

Tebunie VIENA nuomos sutartis su atideta nuomos mokejimo pradzia. Panaudos geriau nekisti, siekiant nebalamutinti inspektoriu, nors ji ir yra. :)

Pasirasyme nuomos sutarti, kur nuomos mokestis bus mokamas tik nuo remonto pabaigos, mazdaug po 1 men. Ta menesi mes naudosimes turtu faktiskai neatlygintinai ir darysime remonta, todel tai faktiskai bus panauda, nors nebus atskiros sutarties.

Del aiskumo VMI inspektorei nuomos sutartyje, manau, galima irasyti "iki remonto pabaigos patalpos naudojamos panaudos pagrindais", nors tai perteklinis sakinys.

Negi VMI tokie formalistai, kad nepripazista esant panauda, peraugancia i nuoma vienoje sutartyje, o reikalauja dvieju atskiru popieriu, kuriuose didziosiomis raidemis butu parasyta "NUOMOS SUTARTIS" - viename ir "PANAUDOS SUTARTIS" - kitame :)

Skambinau VMI - kalba ne taip grieztai, kaip jus

Sako, kad jei nuomininkui perduodamos patalpos, jis daro remonta, taciau nuomos mokesti pradeda moketi tik pabaiges remonta, tai tokias islaidas galima pritaikyti tiek PVM atskaitai, tiek leidziamiems atskaitymams.

Galima laikyti tai remontu panaudos metu, bet cia as jau inspektorei pasiuliau - pati gal nebutu prisigalvojusi iki to

Aisku, matau tik viena problema - nesigaus tokio remonto islaidu susigrazinti (bent dalies) is nuomotojo, kai nuoma pasibaigs. Vis delto pagerinimai nemazi lieka nuomotojui... O tie pagerinimai prilyginti nuomos mokesciui, todel taps nuomotojo nuosavybe...

oho, fantastiska ideja! tikiuosi, ne "too good to be true"? :)

Gal jus turejote omenyje, kad tokiu atveju mokesime ne uzskaita, o "natura", t.y. darbais?

Ar situo atveju galima maksimaliai paimti PVM atskaita ir leidziamus atskaitymus - juk cia vienoje kruvoje PVMas uz remonto darbus + likusios remonto kainos leidziamas atskaitymas + visos remonto kainos, kuri laikoma nuompinigiais, leidziamas atskaitymas kaip nuompinigiu.

Dalia, kaip suprantu is jusu atsakymo, VMI vertina nuoma grieztokai: kai darome remonta patalpose, kurias pagal sutarti (vadinkime ja kad ir preliminaria) mes pradesime naudoti iskart po remonto akivaizdu, kad tai darome butent savo PVM apmokestinamai veiklai, kurios net negaletume vykdyti nesuremontave
patalpu.

Jei VMI reikalauja, kad butu mokami nuompinigiai ir turtu realiai naudojamasi, kai daromas nuomininko apmokamas remontas, tai ziuri labai formaliai. Mums ekonomiskai nenaudinga moketi nuoma uz patalpas, kuriose vykdomas remontas - jomis neimanoma realiai naudotis.