gamybos apskaita (sandelis, konkulecijos, gatava produkcija ir t.t)

esu naujokas siuo klausimu reiktu informacijos nuo kuo pradeti ir kaip .
kaip kontroliuoti gamybos procesa ?aciu

Reikia daugiau informacijos. Šiaip tai plati tema. Siūlyčiau pradėti nuo vnt. savikainos apskaičiavimo. Pagal pagamintų vnt. skaičių nurašysi sunaudotas medžiagas. Turiu teoriją apie sąskaitų korespondencijas. Kai paaiškės konkrečiau ko reikia, parašysiu (aiku rytoj).

Gamyboj dirba 60 zmoniu .kiekvienas gamyna produkcija kaip apskaiciuoti ar zmogus pagamina tiek kiek gali(kiek turi pagaminti) ,ar efektyviai gamyba funksijonuoja.ir del savikainos grynos zaliavos ir gamynio savikaina yra,bet elektra zmoniu atlyginimai ir tt.kaip juos iskaiciuot i 1nt savikaina.

Turbūt žinai, kad gaminio savikainą sudaro tik tiesioginės išlaidos tam gaminiui gaminti. Jeigu tai didelis gamynys, tai imi laiką kurio reikia pagaminti vieną gaminį ir daugini iš valandinio darbo užmokesčio tarifo. Jeigu tai smulkūs gaminiai, tai pasirenki periodą (tiksliausiai būtų mėn.). Tada turi kiek pagaminta per mėn. ir kiek priskaičiuota atlyginimams, padalinęs gausi kiek atlyginimo sumos tenka 1 vnt. gaminiui. Į savikaina įeina ir 31 sodra.
Dėl elektros, jeigu imanoma nustatyti kiek konkrečiai sunaudojo gamybos cehas, dažniausiai tai būna toms patalpoms įrengtas atskiras skaičiukas. Tai taip pat gali paskaičiuoti dalinant ir gaminių kiekio per laikotarpį. Jeigu to nustatyti neimanoma, tai elektros išl. bus tik veiklos išlaidos.
Dar savikainą galima skaičiuoti remiantis praeitų laikotarpių faktinėmis išlaidomis tai yra normatyvinė (planinė) kaina. Vėliau ji palyginama su faktine savikaina ir susidarius skirtumams daromi koregavimai buhalterijoje. Tai gan painu. Todėl geriausia išskaičiuoti faktinę savikainą.

Turbūt žinai, kad gaminio savikainą sudaro tik tiesioginės išlaidos tam gaminiui gaminti. Jeigu tai didelis gamynys, tai imi laiką kurio reikia pagaminti vieną gaminį ir daugini iš valandinio darbo užmokesčio tarifo. Jeigu tai smulkūs gaminiai, tai pasirenki periodą (tiksliausiai būtų mėn.). Tada turi kiek pagaminta per mėn. ir kiek priskaičiuota atlyginimams, padalinęs gausi kiek atlyginimo sumos tenka 1 vnt. gaminiui. Į savikaina įeina ir 31 sodra.
Dėl elektros, jeigu imanoma nustatyti kiek konkrečiai sunaudojo gamybos cehas, dažniausiai tai būna toms patalpoms įrengtas atskiras skaičiukas. Tai taip pat gali paskaičiuoti dalinant ir gaminių kiekio per laikotarpį. Jeigu to nustatyti neimanoma, tai elektros išl. bus tik veiklos išlaidos.
Dar savikainą galima skaičiuoti remiantis praeitų laikotarpių faktinėmis išlaidomis tai yra normatyvinė (planinė) kaina. Vėliau ji palyginama su faktine savikaina ir susidarius skirtumams daromi koregavimai buhalterijoje. Tai gan painu. Todėl geriausia išskaičiuoti faktinę savikainą.

O KAIP SU brokais ,perkainavimais,nurasymais,grazynimais.Kai ka mes perdirbam,kaip tokiu atveju surysti apskaitoje kad gautum kuo tykslesne apskaita(pelna .Statistinius rodyklius, produktams ir tt)kaip visa tai iforminti?

Čia tau niekuo nepadėsiu. Ieškok atsakymo rimtose įstaigose.

Norint gauti tikslias ataskaitas, reikia l.detalizuoti gamybos procesa. Visa tai aprasyti reikia zinoti ne įmonės specifiką, bet kartu ir žiūrėti bei derinti galimybes su programa. Šv.tariant daug darbo

DEKINGAS visiems uz patarimus

Labas. Esam gamybinė įmonė. Be gamybos dar atliekam remonto darbus, paslaugas. Su tiesioginėmis išlaidomis aišku, tuo tarpu su netiesioginėmis ... Anot 'Pačiolio', visas sąnaudas, išskyrus bendras administracines, reikia skirstyti visiems veiklos barams. Nurašytą trumpalaikį turtą taip pat. VMI aiškina, kad toks 'Pačiolio' aiškinimas nesąmonė, kad visas sąnaudas , kad ir darbininkų darbo užmokestį galima traukti iš karto į sąnaudas. Būsiu labai dėkinga, jeigu Jūs pasidalinsite patirtimi.

Tau dabar svarbiausia susikurti labai aisku ir tikslu sąskaitų planą. Aš pradečiau nuo šito. Jis turėtų būti smulkus, kad kiekviena sąnaudų rūšis turėtų savo subsąskaitą. Kai visą tai pasidarysi, tuomet galėsi nuspręsti ką priskirti gaminio savikainai, o ką bendroms sąnaudoms.

Trumpalaikis turtas, darbuotojų alga bet kuriuo atveju eina tiesiai į sąnaudas.
Tuomet reikės susikurti gaminio savikainos apskaičiavimo metodiką ir ją pasitvirtinti. Mėnesio pabaigoje sukurti medžiagų nurašymo aktą ir pagal jį nurašyti sunaudotas medžiagas į sąnaudas.

Mona, ačiū labai. Tu tikras draugas. Dar įkyrėsiu. Kaip manai nesvarbu, kad tie darbuotojai - šaltkalviai, suvirintojai, tekintojai - vistiek algos, Sodra nuo jų - viską nurašyti į sąnaudas? Mes gaminame autovežius.Kažkaip galvojau, gal reikia darbininkų darbo užmokestį, soc.priskaitymus nuo jų , IMT, naud.gamyboje, nusidėvėjimą priskaityti kiekvienam veiklos barui. Faktas - sunku pasirinkti proporcingai kokiai bazei, skirstyti išlaidas. Mat tie patys darbininkai dirba visuose veiklos baruose. VMI aiškino, kad į savikainą dėti tik tokias sumas kurias tikrai galima priskirti gaminiui, o visa kita į sąnaudas. Kaip manai, jeigu įmonėje pasitvirtinsime apskaitos politiką, kurioje bus nurodyta, kad gaminio savikainą sudaro tik tokios tiesioginės sąnaudos, o visos kitos sąnaudos bus nurašomos iš karto( netiesioginių išlaidų nepaskirstant) mokesčiai nenuskausmins, kai tikrins?

Sorry už mano neišprusimą: o kas yra "konkulecijos"?

"Konkuliacijos" tai nuo zodzio KALKULIACIJOS

Dirbau gamybos firmoje. VMI visiskai teisi, kad bet kuri darbo uzmokesti traukti i sąnaudas iš karto.

Ir kad gaminio savikaina būtų aiškiai apibrėžta konkrečiai sunaudotomis medžiagomis. Jei pradėsi kiekvienam autovežiui skirti dalį darbo užmokesčio, dalį patalpų šilumos, dalį telefono pokalbio, prisidarysi DAUG PROBLEMŲ.
Juokiausi, kai restorane buhalteris su metru matavo virtuvės plotą, kad jos apšildymą galėtų priskirti kiekvienam patiekalui.

Pasitvirtink gerai apgalvotas kiekvieno gaminio sunaudotų medžiagų kalkuliacijas. Bet tai turi būti normalios jūsų naudojamos medžiagos. Dar papildomos medžiagos. Jų vertė galėtų būti apie 15proc. nuo pagr. medžiagų. Į papildomas medžiagas įtrauksi labai smulkias (vinys, elektrodai ir t.t.). Tas kurių tiksli apskaita pagal vienetus negalima.
Kai žinosi, kad 15proc. yra 500Lt, šiai sumai nurašysi tas smulkias medžiagas.

O visas kitas išlaidas paskirstyk į gamybos išlaidos, administracinės išlaidos. Į gamybos išlaidas ateis darbininkų DU, darbininkų SODRA, gamybos patalų šildymas ir t.t. Jas teisingai pagal sąskaitas trauk tiesiai į sąnaudas. Ir nereikia jų priskirti kiekvienam gaminiui.
Jei kils dar klausimų, gali parašyti tiesiai man. Dabar einu pietauti

Visa šitai labai gražu, jei metų gale nelieka nebaigtos gamybos bei neparduotos gatavos produkcijos. Jei yra tokie likučiai-sąnaudose tada liks tik parduotų gaminių savikaina, į kuria įeina ir darbininkų atlyginimai ir kitos su gamyba susijusios išlaidos. Visos kitos gamybos išlaidos turės būti iškeltos į nebaigtą gamybą ar gatavą produkciją, jos nebus sąnaudose jokiu būdu. Dar-viskas priklauso nuo įmonės vidaus poreikių, nuo akcininkų ir vadovų reikalavimų-ir čia visai nejuokinga, kad tas žmogelis lakstė su metru-daugelyje gamybinių įmonių yra įdiegta valdymo apskaita-pas mus pvz buvo skaičiuojama kiekvieno gaminio faktinė savikaina detaliai-gamybos savikaina+ administracinės išlaidos(aišku, čia ne patiekalo savikaina ).

Va kaip gražiai Nieko_sau parašė!
Mona ir jos VMI tikrai ne"visiškai teisi".
O klausimas visada bus įdomus ir niekada nebus vienareikšmio atsakymo. Jei kas nors būtų radęs optimalų netiesioginių išlaidų paskirstymo metodą finansiniu ir mokestiniu požiūriu, būtu įdomu.

Bandysiu čia rasti patarimų.
Mūsų įmonė gamybinė, gaminame korpusinius baldus ir t.t, vieni iš baldų buvo spintos su slenkančia sistema, pačią slenkančia sitemą, t.y. durys, su veidrodžiais, ir be jų, pirkdavome iš kitos įmonės, o dabar mes patys pradedame gaminti tas duris, vienu žodžiu kiekvieną dieną turėsime pasigaminti apie 40 vnt durų, ir visos skirtingos, dydžiais, raštais ir .t.t ir bus sunaudota įvairių medžiagų, įvairiais kiekiais .......ir dabar suku galvą, kaip optimaliau ir geriau man vesti apskaitą ir medžiagų nurašymą, bei durų užsipajamavimą man reikia idėjų nes valdžia visa tai pakabino man ant galvos, ant mano smegenėlių, kurios ir taip jau vos veža....ir visas darbas priklausys tik nuo manęs ir mano sugalvoto apskaitos vedimo. Kaip jūs darytumėt? na rėžkite idėjas......o gal kas dirbate panašų darbą?

Unikali gamyba yra apskaitoma gana ivairiai. Priklausomai nuo gamybos proceso specifikos.

Nedaug zinau apie jusu specifika, o gilintis tingiu .

Paprastai, gaunant uzsakyma, kartu yra pateikiami tam tikri reikalavimai, atliekami matavimai ir technologas nubraizo gamini (durys), apraso sudetines dalys ir gamybos procesa. Is to ir imami normatyvai (galima pavadinti technologines korteles), nustatoma normativine savikaina ir atitinkmai, kaina. Jei tingite nurasineti zaliava pagal fakta, galima nurasineti pagal tuos normatyvus.

Jeigu netingite, tuomet reikia fiksuoti visas medziagas, paimtas is sandelio siam gamybiniam uzsakymui, jas nurasineti ir traukti i sio gaminio savikaina. Gamini su tokia savikaina, jus ir pajamuojat, saugot sandeli ir pardavus nurasote. T.y. pajamuojate ir nurasote ne seip "slenkamas durys su veidrodziu", bet "slenkamas durys su veidrodziu 1 X 2 metru pagal uzsakyma XXXXXX"

Taip pat yra naudinga sukurti taip vadinamus "standartinius gaminius" ir "standartinius medziagu poreikius". Pvz. Standartinis gaminis - slenkamos durys su veidrodziu 1 X 2 metru. Nustatyti, kiek kokios zaliavos reikia tokioms duryms. Nustatyti formules, kaip medziagos priklauso nuo duru ismiru ar kitokiu faktoriu. T.y. kiek kokios zaliavos reikia, norint pagaminti slenkamu duru su veidrodziu 1 kvadratini metra. Tuomet, kai technologai gaus reikalingus ismatavimus, paskaiciuoti zaliavos norma nera sunku, tiesiog pritaikote formule.

Aš pabandysiu aprašyti, kaip mes dabar darome su kitais baldais: Tarkime, gaminame tą pačią spintą su slenkančia sistema (sistema užsakome iš kitos firmos), taigi mums lieka pagaminti iš plokščių tik spintų šonus, stalčiukus, bei lentynas. Projektuotojas atneša specifikaciją, matmenys, bei kokie šonai laminuojasi, kokie ne. Tam yra žmogus, kuris į programą suveda medžiagas, laminavimą. Duodama išklotinė, pagal tą išklotinė pjovėjai supjauna, laminuotojai sulaminuoja, o sunaudotas medžiagas ir furnitūrą, bei atliktas paslaugas aš nurašau. Savikainą programa pati paskaičiuoja FIFO metodu.Tai buvo labai paprasta ir nesudetinga, nes tai buvo daroma pagal kiekvieną užsakymą ir ne kiekvieną dieną (tik kai objektas priduotas ir pasirašytas).
O vat dabar, kai pradėsime duris gaminti, ir tai reikės nurašynėti kiekvieną mielą dieną, ir ne po vieną užsakymą, o po tiek kiek tų durų bus pagaminta, nes tas duris mes naudosime ir savo užsakymams ir teiksime kitiems. Vargšė mano programa, jau dabar vos vos dirba.
Gal taip aiškiau.
Oleg mes ir dabar dirbame su formules, bet 40 durų suvesti per dieną neįmanoma. Tai laiko gaišinimas. Ir mūsų programa to nepatems, ji ir dabar gerokai apkrauta.

Na, jei programa nepatemps, tai, nieko ir nepadarysi. Aktuali problema daugybei programu.
Reikia arba trinti istorija, mazinant duomenu baze (labai skaudi iseitis), arba ... na, jus mane supratote

O del to, kad nera laiko ivedineti duomenu, tai ziurint kur ivedineti ir koks zmogus ivedineja.

Mes atlikome skaiciavimus, ir nustateme, kad vienas operatorius (t.y. zmogus kuris tik ivedineja duomenys i programa) gali per diena ivesti i sistema iki 300 dokumentu.

Jeigu negalite paskaiciuoti gaminio savikainos del programos trukumu ir zmoniu stokos, tai nieko cia ir neprigalvosi.

I galva sauna toks idiotiskas variantas:
Gaminti durys (vienintelis gaminis is "duru katalogo"). Jas pajamuoti ir nurasineti. Zaliavai paskaiciuoti taikyti "vidutines duru normas" ir pagal jas nurasineti. Paskui, vikdyti inventorizacija ir koreguoti nurasymus.
Siaubas.

Gal geriau, kas kitas patars