del istatinio kapitalo didinimo

Sveiki gal galite man kas nors pagelbeti,

Mes norime didinti istatini kapitala akcininku inasu,t.y. ilgalaikiu turtu. Akcininkai nupirko pastata uz 117000, jie dabar ji perkainavo, kurio verte 320 000. Dabar nori tuom pastatu didinti istatini kapitala.
KLAUSIMAS
tai man ji didinti tik tuom skirtumu (320000-117000=203000). Sia suma as galiu kelti akciju nominaliaja verte?

Nepykit kad nauja tema iskeliau cia, ten kur radus buvau sia tema tiesiog nesulaukiau atsakymo?

Gal padesite cia kas galesite?

Jau atsakiau...kodėl keliose temose to paties klausi
Patikskink prašau klausimą...

Labas Loreta13, taip as jau perskaiciau tavo atsakyma, as butent tokiai sumai ir parasiau, bet paskui iskilo nuomoniu ir suabejojau.

Musu imoneje yra du akcininkai, kurie ne is imones lesu nupirko ta pastata, o is savo, tuomet kreipesi i nepriklausomus turto vertintojus, kurie perkainavo ta pastata, ir ji ikainavo 320000.

Tai tuomet as galiu ir didinti akcininku inasu istatini kapitala 320 000.

ABĮ
50 straipsnis. Įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais

1. Bendrovės įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais didinamas tik išleidžiant naujas akcijas.

320 000 ir bus tikroji turto vertė.

Nudziuginsiu as tavo akcininkus:)

Jeigu jie nupirko pastata ir iki jo perdavimo kaip inaso imonei nepraeis nepraejo trys metai, tai situacija tokia:
1. tai bus laikoma pastato pardavimu imonei.
2. Imone, nuo visos 320 000 Lt akciju perdavimo akcininkams metu privales iskaiciuoti 15 % GPMI ir ji pervesti i biudzeta. Is kur pinigu gaus, imones problema.
3. Tada akcininkai gales kreiptis i VMi del permokos grazinimo, kadangi 15 % jie turi moketi tik nuo pardavimo ir isigijimo skirtumo.
4. Akcininkai rezultate bus sumokeje 15 % nuo skirtumo.

Vis dar akcininkai nori didinti kapitala pastatu?:)

Nori nori. Nes galima padidinti ir 117 000 (tik įsigijimo verte)

tax.lt/postt2637.html

Nezinau ka tiksliai turejai omenyje.

Keli aspektai, kad aiskiau butu:

Pries inesant PRIVALOMA ivertinti nekilnojamaji daikta turto vertintojais. Tik si suma laikoma turto verte. T. y. jeigu nustatai, kad akciju emisijos kaina yra 320 000 tada visu nekilnojamuoju daiktu ir apmoki - jokiu problemu, tik skirtumas APSIMOKESTINA.
Jeigu akciju emisijos kaina yra 117 000 Lt, tai VISU nekilnojamuoju daiktu ju negali apmoketi, Tiksliau skirtuma tokiu atveju bendrovei tektu sumoketi gyventojui pinigais ar kazkouo kitu ir tokiu atveju vis tiek tas pats skirtumas atsirastu ir jis apsimokestintu. Uz 117 000 Lt negali perleisti daikto ivertinto 320 000 Lt, nes mokesciai tokia operacija grietai pakoreguos pagal RINKOS KAINA ir skirtumas bei mokestis atsiras.
Be abejo gali didinti kapitala tik 117 000 Lt. Bet tada uz sias akcijas bus galima perduoti tik DALI PASTATO, kuri bus ivertinta atitinkama suma (jeigu nenori skiretumo moketi pinigais ar kitu turtu). Bet ir cia mokestis islys ir nuo jo nepabegsi. Nes 1 kv. m. pastato verte pakilo, todel pvz perdaves 35 % pastato dali, kurio verte DABAR jau 117 000 Lt uz akcijas, kuriu kaina tokia pati, gyventojo pastato 35 % dalies isigijimo kaina bus nebe 117 000, o tik 35 % sios 117 000 Lt kainos, todel skirtumas VELGI YRA.
SKIRTUMAS IR MOKESTIS NUO JO ATSIRANDA BET KURIUO ATVEJU, todel reikia ji ivertinti ir zinoti, kad bendrove privales tureti pinigeliu laisvu, kad galetu iskaiciuoti GPMI, pvz nuo 117 000 Lt, beveik 18 000 Lt.
Noriu akreipti demesi, kad tai yra VMI aukstasis mokesciu pilotazas (vmi siemet pakeite komentara, kuris anksciau buvo toks, kad nieko apmokestinti cia nereikia), su kuriuo as visiskai nesutinku, bet mano ziniomis dar niekas nedriso gincytis del to, todel galutinis ir TIKRASIS isaiskinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dar bus manau negretai, jeigu bus.

Del tiesi komentaro.

Pasirinkimo nera, jeigu akcijos apmokamos turto, turtas porivali buti ivertintas turto vertintojo.

del ekfin komentaro:

jeigu sugebi susitarti su turto vertintoju, kad jis 320 000 Lt vertes turta ivertintus uz 117 000 Lt, tai galima bandyti. Bet mano prognoze tokiu atvjeu lbutu tokia: liudna turto vertintojui, kuris netektu licenzijos uz tokius bajerius, tiek bendrovei ir akciinnkams, kurie gautu maksimalia bauda uz tokia 'operacija', delspinigius uz bandyma isvengti mokesciu. Aisku jeigu mokesciai ateitu laiku, o jie ateitutikrai (nes gyventojas paprasytu susigrazinti permoka ir pateiktu dokumentus, kur pries kokius metus isigijimo kaina tokia pati kaip po metu, o kas nezino kad kainos kilo per metus ziauriai:)
Toliau tokiu atvjeu akciju kaina butu nebe 320 000 Lt, bet 117 000 lt. ir bendrove isigytu pastata nebe uz 320 000 Lt, o uz 117 000 Lt. Tiesiog tada reikia vertinti koks tikslas inesimo turto uz akcijas (ra parduoti akcijas, ar bendroves vardu parduoti turta, ar sanaudas didinti ar dar kas nors)

Sveiki, ka tik paskaiciau sita diskusija ir likau apsalus. Nes musu akcininkai perdave ta turta imonei uz 32000 litu, ir kaip matau jau niekur nedingsiu ir reikes apmokestinti 15 proc, tik neissivaizduoju kaip direktoriams visa tai pasakyti, nes jie taip skubinosi viska padaryti, o as atejus neseniai dirbti be patirties prazioplinau viska.

O tarkim galima daryti taip:

tarkim imone pati nusipirko ta pastata is savo lesu, ir paskui mes ji perkainavome, tai ar galime didinti istatini kapitala tuom skirtumu?

Įstatinį kapitalą gali didinti iš pelno arba įnašų (galima turtu). Perkainojimo skirtumas - į perkainojimo rezervą.
Kitas dalykas-kaip jūs jį perkainojote? Ar kvietėte tam vertintoją?

taip pastata nepriklausomi turto vertintojai perkainojo..

Jei eiga tokia: Įvertintas akcininkų turtas, juo 'padarytas' įnašas
- tada: įvertinta suma didinamas akcinis (įstatinis) kapitalas. Keičiami įstatai (turėjo vykti akcininkų susirinkimas, ten priimtas sprendimas padidinti akcinį kapitalą), per 6 mėn. nuo sprendimo pranešti Registrams.
O kam nori mokėti 15 proc. ir nuo kokios sumos?

Supranti, musu akcininkai nusipirko pastata is savo lešų ir ji inese i imone kaip turtini inasa istatiniam kapitalui didinti. tas pastatas neisbuvo pas juos triju metu, todel skaitoma kaip turto pardavimas imonei. Todel nuo tos vertes kuria didinamas istatinis kapitalas reikia skaiciuoti GPM.

kur parašyta, kad įstatinio kapitalo didinimas - tai turto PARDAVIMAS įmonei???

Yra noras toliau eskaluoti diskusiją
Taigi – aš jaučiu, kad mes skirtingai suprantam ABĮ 45 str. 6 dalies reikalavimą dėl nepiniginio įnašo vertinimo būtinumo. Tavo nuomone – vertintojas reikalingas įvertinti turtą ir įnašas į bendrovę negali būti mažesnis nei tikroji rinkos kaina.
Aš šį straipsnį suprantu kaip saugiklį, kad už nerelias sumas neprikištų šlamšto,
.

ABĮ neradau kas draustų apmokėti emisiją brangesniu ( nei akcijų vertė) turtu, o PMĮ įstatymas leidžia įmonei ir akcininkui pasirinkti turto vertę - ar pagal įsigijimo dokus, ar pagal vertintojų nustatytą (šiuo atveju nepamirštant sumokėti GPM). Dieve mano, tegu vertintojas vertina pagal nustatytas taisykles, tačiau jei aš noriu įnešti vertingesnį daiktą nei gaunu akcijų, nematau kliūčių taip padaryti.




.

na matai man taip mokesciai sake, kai skambinau pasikonsultuoti ar reikia apmoketi GPM uz ju ta inasa ar ne. Pasirodo reikia, bet atseit jie dar uzklaus i centrine VMI ir iki galo issiaiskins. kadangi bent jau kaip pas mus susidaro net 48000litu GPM.

Aš lieku ( iki naujų faktų atsiradimo) prie anksčiau išsakytos nuomonės:
- jeigu akcininkai norėjo padidinti akcinį kapitalą tik 117 000 Lt ir nemokėti GPM, jie tai galėjo padaryti;
- vertintojo funkcija- įvertinti pastą, turėjo būti atlikta;
- rinkos kaina galėjo atsirasti jau įmonei priklausančio turto perkainavimo metu;
- PMĮ LEIDŽIA (duoda pasirinkimą) ( trečia kartą jau kartojuosi) įnešti turtą arba akcininkų įsigyta verte arba rinkos kaina.

Kitą kartą, kai klausit to pačio VMI, paklauskit taip:
“Ar, vadovaujantis PMĮ 14 str. 4 dalim akcininkai gali padidinti įstatinį kapitalą turto įsigijimo verte?”
Atsakymas ( net neabejoju) bus TAIP.
Ir galite paklausti taip“Ar, vadovaujantis PMĮ 14 str. 4 dalim akcininkai gali padidinti įstatinį kapitalą turto rinkos verte, kuri didesnė nei įsigijimo kaina ir turtas neišlaikytas 3 metus?”
Atsakymas ( net neabejoju) bus “TAIP, gali, tačiau jeigu įnašas ( turto rinkos kaina) yra didesnė nei įsigijimo vertė, ir turtas neišlaikytas 3 metus, turės sumokėti GPM”.

Pirmiausiai to artas and kiti

Ziurek, kaip suprantu bandai pasakyti, kad jeigu akciju emisijos kaina tarkim 100 Lt, tai as galiu uz sias akcijas apmoketi turtu, kuri ivertino vertintojai 200 Lt ir sios operacijos pasekmeje GPM neatsiranda?

Tokios operacijos problema tame, kad visos operacijos privalo vykti pagal rinkos kaina. Taigi, tokios operacijos pasekmes labai lengvai nuspejamos:
mokesciu administratorius ateina, patikrina ir pvz MAĮ 69 str. berods (turinio viršienybės prieš formą principas), GPMĮ 15 str. ir pelno mokescio 40 str. sia operacija apibudina taip: turtinio inaso pardavimo kaina - 200 lt (nesvarbu, kad juo apmoki akcijas, kuriu verte 100 Lt). Isigijimo kaina 100 lt. GPMI 15 Lt (200-100) * 15 %. Bendrovei:
Isigijimo kaina (remiantis pelno ist 14 str. 4 d.) gali buti:
100 Lt - kaina uz kuria isigijo akcininkas
200 Lt - kadangi akcininkui nuo skirtumo priskaiciuos BET KURIUO ATVEJU GPM. Manau savaime supranatama, kad pasirinkimo nebelieka ir niekas nesirinks 100 Lt kainos.

bendrove gali rinktis igijimo kaina, bet realiai pasirinkimo nebelieka, jeigu nori bendrovei naudos.