renata1113 rašė: Čia galima diskutuoti iki pamėlynavimo dėl to.
Bet dabar reiktų pamastyti kaip tai įgyvendinti praktiškai
Na pavyzdžiui
eilinė biudžetinė įstaiga - mokykla.
Jai sakykim, kad 2008 metais sąmatoje numatyta 30000 Lt. ilgalaikiam turtui įsigyti. Mokykla planuoja įsigyti kompiuterius. Pirkimas įprasta komercine praktika. Taigi pagal to straipsnio nuostatas reiktų 10 proc. šių asignavimų palikti pirkimams iš minėtų įmonių, t.y. 3000 Lt.
Kaip tada turėtų atrodyti tos įstaigos kompiuterių pirkimas? kokias nuostatas įrašyti pirkimo sąlygose, kad būtų teikiami prioritetai toms įmonems?
O juk pirkimai turi būti vykdomi lygiateisiškumo pagrindu?
Tai kaip su to straipsnio vykdymu?
Taigi manau, kad VPT surinks statistinius duomenis kas ir kaip ta straipsnio nuostata, ir bus aisku, kad nesamone yra, o jei nores ka nubausti, prades atsirasinejimas del biudzetiniu lesu paskirstymo teisetumo. ten jau biudzeto sandaros istatymo daržas
taigi nesukit smarkiai galvos, kol kas nelanbai išviso girdėjau, kad VPT labai smarkiai ka baustu. Juk yra šimtai biudžetinių įstaigų, kurios net ataskaitų apie atliktus pirkimų pagal įprastą komercinę praktiką VPT neteikia
Na, Viešųjų pirkimų įstatyme paminėta "ne mažiau kaip 10 procentų", ką galima suprasti kad "daugiau - visada prašom, mažiau - negalima"
Todėl kompiuterių pirkimas galėtų vykti pasitelkus vien socialinę įmonę kaip tiekėją (google paieška išdavė dvi socialines įmones, užsiimančias kompiuteriais Vilniaus mieste). Tas pats liečia ir kitas prekes ir paslaugas, nes 87 str. tęsinyje nurodyta, jog str. reikia laikytis "...išskyrus tuos atvejus, kai jai (perkančioji organizacija) reikiamų prekių šios įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka". Nuostatai - Viešųjų pirkimų įstatymo 13 arba 87str. ir to pakanka (pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patarimą - paraleliai užklausinėju VPT dėl šio klausimo, nes norįsi žinoti teisinę šio klausimo pusę iš jų pusės ir praktinę pusę iš Jūsų, kas (jei) esate su tuom susidurę).
Kaip bebūtų, ačiū, Renata1113, už savo minčių išdėstymą, šiaip panašios nuomonės ir aš laikiausi, tačiau, pasikeitus įstaigos valdžiai, daug griežčiau yra žvelgiama į įstatyminę LR bazę, mano atveju, į Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl, manau, teks pasidomėti, ar socialinės įmonės teikia mūsų įstaigai reikiamas paslaugas ar prekes. Jei dabar ir nebaudžia, bet kas bus vėliau - geriau iš anksto apsidrausti. Juolab, panagrinėjus įstatymą, visos pirkimo procedūros palengvinamos, nes tuomet faktiškai visus pirkimus galima vykdyti pasitelkus vieną tiekėją (juk pirkimų vertės riba - 75 000Lt be PVM), neskelbiant jokių konkursų, taikant įprasta komercine praktika arba neskelbiamų supaprastintų derybų būdų, remiantis vien 87 str. Ir galvos skausmo mažiau, ir ramybė dėl ateities
Tereikia rasti patikimą tiekėją-socialinę įmonę.
Tikrai diskutuotina ir įdomu. Jeigu sulauksiu dar įdomesnių žinių iš VPT - pasidalinsiu, jeigu tai įdomu prie šio forumo prisijungusiems vartotojams.