2014-03-08 23:12
vvirginija1
Tarptautinės moters dienos proga pamąstymai apie moteris...:
Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;
Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.
Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:
Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.
(V. Mačernis)
Tu tokia visur esanti,
Kad galėtum būti erdve.
Tu tokia gyva,
Kad galėtum judėjimu būti.
Tu tokia šviesi,
Kad galėtum būt saule.
Tu tokia dosni,
Kad galėtum būti žeme.
Tu tokia stipri,
Kad galėtum būti vyru.
Tu tokia silpna,
Kad galėtum kūdikiu būti.
O Tu esi viskas drauge:
Tu esi moteris.
(Just. Marcinkevičius)
Dienos nutolsta.
Metai nubėga.
Žemėje švinta ir temsta.
Moterys amžiais
Žavios palieka.
Moterys amžiais nesensta!
Moterys trokšta
Grožio ir meilės.
Skamba joms ritmai
Muzikos smagūs,
Moterų garbei
Dainos ir eilės
Ir sukryžiuotos
Riterių špagos.
Moterys džiaugsmą
Nešti mums skuba.
Moterų balsas
Auksu mums skamba.
Moterys myli,
Kūdikius supa
Ir laimingiausiomis
Žemėje tampa!
Keičiasi žemėj
Aušros ir žaros,
Amžiai nugrimzta bedugnėn,
Moterys amžiais
Brangios ir geros
Saugoja židinio ugnį...
(E. Drėgva)
Kažkur toli -
Vos gali ją pasiekti ranka.
Kažkur arti -
Gretimoj galaktikoj, už tūkstančio šviesmečių.
Tokia sava -
Kaip chroniška, neišgydoma liga.
Visų ir niekieno.
Kažkur pusiaukelėj - tarp velnio ir tarp viešpačio.
Ištikima Penelopė. Dieviška Elena. Medėja baisi.
Kas tu esi?
Okeano gelmė. Kalnų viršūnė. Mėnulio nematoma pusė.
Kuo tu būsi?
Klausimas be atsakymo. Atsakymas be klausimo.
Visata.
Vakar ir šiandien. Rytoj ir poryt.
Visada.
(A. Baltakis)
Senovės indai, pasakodami apie Pasaulio ir visa ko, kas jame yra, kūrimą, aiškino, jog Dievas - kūrėjas Brahma "paėmė rožės švelnumą, medžio lapo lengvumą, persiko aksominį švelnumą, alyvų žvilgesį, rūko ašaras, saulės spindulio šypseną, kiškio baikštumą, povo puikavimąsi, pūko lengvumą, deimanto kietumą, medaus saldumą, tigro žiaurumą, kėkšto rėksmingumą, balandžio burkavimą ir ... sukūrė moterį. Dėl to ji - nuostabi ir nepakartojama".