Kuro nurašymas

turim 6 automobilius, jie ner priskirti koknkretiems vairuotojams - kam tuo metu reik vaziuot i objekta,tas ir vaziuoja- tai vienu automobiliu, tai kitu. Kuro sunaudojama daug, cekiuku daug, o keliones lapus, zinoma, pildyti tenka tik man. Anksciau pildziau. Bet dabar tiek gaila laiko ir jegu pasidare, kad sugalvojau tiesiog surasyti aktus. Juose nurodyti kiekvieno automobilio kuro likuti menesio pradziai, nuvaziuotus km, bendra suma litrais ipilto kuro ir pagal norma sunaudoto. Ir kuro likuti pabaigai - kiekvieno automobilio ir bendra. Ar tiktu tokie aktai?

Kodėl vis akcentuojama ta kuro norma ir nurašinėjama pagal ją
Juk tai neteisingas sprendimas
Tarkim, kuro norma 10 litrų, o sunaudojo faktiškai 9 litrus.
Kiek nurašysite
Pasitvarkykite nurašymo aktus, įveskite ten daugiau rekvizitų iš kurių būtų galima nustatyt faktinį sunaudojimą ir viskas bus gerai.

aciu uz atsakyma Reiks apmastyt, kaip cia dar patobulint tuos aktus. O pagal normas juk paprasciausia nurasinet, todel, matyt, ir akcentuojamos jos

Dar "neužsirovėte" ant normalaus tikrintojo :))
Man šis nurašymas "pagal normas" iškart "kvepia fiti miti" su begale neteisėtų kuro sąnaudų bei atskaitomo PVM.
Prirenka visokių asmeninių čekiukų ir "pritempinėja" kilometrus, kad viską nurašyt.

Nesuprantu, tai kam reikalingos tos normos tuomet.
Direktorius nustatė normas, tai jo problema ar normalias nustatė
ir nurašau pagal normas.
ataskaitose matosi kuro likutis, jis pasirašo, o jei nori tegul patikrina tą likutį.
o kaip nustaty kiek tiksliai suvartojo, mašinos senos-tokių duomenų nerodo.

Normos reikalingos tam, kad leidžiami atskaitymai yra tik iki normos, bet ne "norma".
Analogija su "natūralia netektimi"
Leidžiama 1 procentas, bet realiai nustatyta netektis.
O ji gali būt ir 10 procentų ir 0,7 procento - pagal realius inventorizavimo duomenis.
Taigi nurašoma reali netektis, ar realiai sunaudotas kuras, o ne kažkokios normos.
O kaip nustatomas realus sunaudojimas - ką tik neseniai rašiau.
Nejau toks sudėtingumas sudėt du skaičius (ką turėjot ir pirkot) bei atimt vieną skaičių - likutį pabaigai.
O tik tada lygint su normom.
Ir nurašoma tai kas paskaičiuota, o ne norma.
Nes sunaudota gali būt ir daugiau, ir mažiau nei norma.
Ot tai problemą radote:))

Galbūt. Bet ar tai pažeidimas, normos neviršijamos. Automobilių 12, programos nėra. O vairuotojus pats savininkas kontroliuoja.Nelabai įsivaizduoju kaip tiksliai apskaičiuos likutį bake.
Taip radau tvarkant kuro apskaitą, taip ir toliau vedu.
O vienoje įmonėje buvo dar "gražiau"-kurą nurašinėdavo pagal sąskaitas.
Būtų įdomu kaip kiti tai daro.

Tai jūs man dabar pasakykite.
Jei jau pagal tą normą nurašote.
Ar pagal kvitelius kilometrus ir spidometrus svajojate
Ar pagal gerus kilometrus kvitelius renkate, ar mėtote

Nereikia taip ironiskai, as dabar labai del to susirupinau.
Tiesiog apie tai buvo kalbeta per buhalterinius kursus ir taxe tai skaiciau.
O spidometrus ne man tikrinti, turiu ka veikti ir be to :)
o kaip jus nustatote likuti bake?

O jūs vairuojate auto
Kadangi vairuoju, tai tikrai bet kada galiu pasakyt, kiek turiu kuro.
Iki 5 litų tikslumu.
Ir vairuotojai žino.
Ir įrašo į kelionės lapą.
Kai kada tikriname, kai kada, ne :))

taip, vairuoju jau daugiau 10 metų

Pasidalinkit savo praktika. Kaip numeruojat ir kur segat kuro nurašymo aktus? ar juos segat prie kitų atsargų nurašymo aktų ir numeruojat viską iš eilės, ar segat atskirai, arba prie kelionės lapų ir numeruojat pvz; sausio - 1-as, vasario - 2-as, ir t.t. Nu gal kvailas klausimas, bet visgi...
Ir dar, ar nurašymo akte reikia išskirti kiek ir būtent kokiam automobiliui nurašom, ar bendrai? juk norint matosi pagal kelionės lapus, juk į nurašymo aktą rašosi pagal tokį ir tokį kelionės lapa..

Aš tai segu prie kelionės lapo. Kiekvienam kelionės lapui - atskiras nurašymo aktas (nes kiekvienai mašinai užvesta atskira prekė "kuras ..."). Numeruoju labai paprastai, pvz. ID - 2009/04, ID - 2009/05 (ID- darbuotojo vardas, pavardė).Pasku idar atsispausdinu bendrą už mėn. DK sąskaitą "kuras", pasitikrinu ar tinka ir taip užbaigiu tą mėnesį su kuru.

Kuro neatskiriu nuo kitų eksploatacinių bei remonto išlaidų.
Taigi ir nurašymo aktai pas mane kas mėnesį vis augančia tvarka.

Na o jei dėti prie visų atsargų kurias nurašom (ne tik remonto ir eksploatacinių), parduotų prekių savikainos nurašymų ir t.t. ar logiška būtų? žodžiu visus nurašymo aktus kokie tik yra į vieną krūvą ir iš eilės numeruoti

čia gal nuo kiekio viskas priklauso, jei nėra daug nurašymo aktų, tai nieka snedraudžia juos visus kartu segti. bent jau aš taip daryčiau

Nurašymo aktas ir yra nurašymo aktas.
Juk nurašinėjame tai, kas yra apskaitoma antroje klasėje.
Jei kažkam aktualu atskirai segti ir nurašinėt tai, kas yra sąskaitoje 2011X, atskirai 2014X- nieks nedraudžia.
Jei segama ir nurašinėjama viską kartu - taipogi nedraudžiama.
Na nurašomą ilgalaikį turtą aš segu atskirame segtuve.
Bet turbūt iš idėjos irgi sėkmingai galima būtų numeruot ir segt chronologine tvarka.
Žodžiu, nematau aš čia problemos.
Ir tokio klausimo kėlimas man labai jau panašus į "tikro zanūdos buhalterio" problemų ieškojimą lygioje vietoje.
Te neįsižeidžia paklausėja.:))
Man tam tiesiog gaila laiko.
Kaip sugalvojau, taip ir darau:))

Na bet dėl šventos ramybės juk taip kartais norisi žinoti kaip daroma įvairiose įmonėse....nors ir tas klausimas kažkam atrodo labai kvailas, bet kažkam jis būna tuo momentu laaaabai svarbus...

Nėra jis kvailas, tas klausimas:))
Tik tikrai nėra svarbus.
Aš visiškai jus suprantu:))
Turite daug laiko ir norite susidėliot viską labai teisingai, prasmingai ir preciziškai.
O aš vadovaujuosi racionalumo ir "kuo mažesnių darbo sąnaudų" principu.
Man svarbiau, kad tiksliai apskaičiuočiau ir atvaizduočiau.
(Bet 1 cento tikrai nebeieškau - jau seniai)
Visai nesvarbu - kiek ir kokių segtuvų turiu.
Nes aš žinau kas ir kokia tvarka ten susegta.
Žinau, kad greit rasiu ieškomą dokumentą.
Ir nieko daugiau nereik.
Daugiau pasitikėkite savo sprendimais:))