Kokią seną temą radau.
Persikraustau į čia.
rašė: Tai visai nepriklauso ar turėjot šeimą ar ne. Trys-tai labai jau nemažai, kaip sakoma -trys jau šaika smile Yra ir didelių šeimų, kur šventės nešvenčiamos, bet ar tai teisinga? Mano vyro šeimoje niekada nebuvo švenčiamos jokios šventės, gal, kad uošvienė buvo neįgali, šeimoje keturi vaikai,nebuvo vaikų tėvo, nebuvo pinigų, bet ar tai svari priežastis nesiglausti vienam prie kito ir nepasidalinti džiaugsmu, nešvęsti švenčių, nepasijusti laimingai , turint artimus žmones čia ir dabar? Šiandien galiu pasakyti, kad to artumo nebuvimas turėjo didelės įtakos tolimesniems brolių ir seserų santykiams, jiems ir šiandien nėra jokio poreikio susitikinėti, kalbėtis , pasiilgti vieniems kitų. Aš manau, kad visa , ką įdedam į vaikus jiems būna lengviau sukūrus šeimas, jie nesijaučia kitokiais. Įsivaizduokit , kad jūsų dukros nutekės į šeimas, kur bus laikomasi tradicijų, švenčiamos įvairios šventės ar joms nebus sunku pritapti.? Manau, kad bus. smile
Ką aš galiu pasakyti.... Mano atvejis panašus į jūsų vyro atvejį. Ką aš galiu švęsti, jei manęs niekas švęsti neišmokino? Ir tai nėra taip paprastai išmokstama. Juk tą šventę žmogus visų pirma turi jausti. O jei tik imi ir savo namuose atkartoji tai ką daro aplinka, tai tikrai nėra šventė. Ir nieko tokiu būdu savo vaikams neperduosi. Nes tai bus tik šventės iliuzija. Saviapgaulė. Persiduoda tik tai kas yra tikra, išjausta. O dėl pačių tradicijų, tai kol jos ištekės, tos tradicijos jau bus 100 kartų pasikeitę. Ir mes nežinome kaip kas namuose švenčia vieną ar kitą šventę. Kai šitiek emigravusių, imigravusių ir visaip kitaip šeimose, giminėse persimaišiusių žmonių.