sviesute rašė: Amadina, ir aš taip galvoju...kad reik atsižžvelgti į laiką kiek skiria darbui, o ne kelionei.
Kitas dalykas, ar privaloma forminti komandiruotę, jeigu tiesiog darbo pobudis toks..?
Vajei vajei - prigyrė čia mane, o nesu jau aš tokia didi specialistė...
Jūsų atveju vistik siūlyčiau DS numatyti, jog darbas susijęs su važinėjimu, ir normaliausia būtų mokėti kompensuojamą išmoką - ir neforminti komandiruočių. Įvairiai gali būti (ir procentukas koks, ir konkreti suma) - svarbu, kad ne daugiau pusės DU ir neviršyti dienpinigių normos.
Bet, jei dirba per dieną 4 valandas - o važiuoja į kitą Lietuvos galą, - aš gal nerizikuočiau palikti tik tas 4 valandas. Blogiausiu atveju - nenustatykite DS griežtos dienos trukmės, o tik savaitės. Nes jei grafike 4 valandos, o kelionė trunka dvigubai ilgiau - tai juk čia akivaizdu, kad susidaro viršvalandžiai.
Parašyčiau, jog darbo savaitės trukmė 20 valandų, darbo dienos trukmė - pagal poreikį. Nemėgsta VDI tokių dalykų, bet manau, kad tai yra mažesnė blogybė, nei prieš tai aptartas variantas.
Beje, negalima traktuoti, kad kelionė ir vairavimas nesusiję su darbu.