GrazinaV rašė: Girdėjau paskleistą gandą ,kad nebegalima pirkti iš fizinių asmenų už 6960 jų neapmokestinant,kad reikia sumoketi mokesčius.Ar čia tiesa ar blefas?
Gal kas girdėjote pakeitimus?
Jei įmonė perka iš fizinio asmens automobilį arba nekilnojamajį turtą tai privalo iškart išskaičiuoti 15 GPM nuo visos sumos. (A klasė, įmonė deklaruoja FR0572).O pats žmogelis vėliau gali sugrąžinti permokėtą sumą.
O jei įmonė perka iš fizinio asmens kitą (neregistruotina) turtą, tai jau pats žmogelis privalo deklaruoti ir skaičiuoti GPM. (Įmonė deklaruoja B klasės išmokas, forma FR0471).
Pakeitimų jokių nėra. Skaitykit GPMĮ 17 str. 20p komentarą:
20) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23 punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių per mokestinį laikotarpį;
Komentaras
1. Ši lengvata taikoma apmokestinant pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios veiklos kilnojamąjį daiktą, kuriam Lietuvoje teisinė registracija neprivaloma (pvz., baldai, kompiuteris ir pan.).
2. Lengvata netaikoma apmokestinant šios rūšies pajamas, gautas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, kuris išvardytas šio straipsnio 21 ir 23 punktuose, t. y. kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, ir nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, bei vertybinius popierius (žr. 17 str. 21 ir 23 punktų komentarus).
3. Neapmokestinamas turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, į kurią įskaitomos Įstatymo 19 straipsnyje ( žr. 19 str. komentarą) nurodytos su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos, skirtumas, jeigu tas apskaičiuotas skirtumas neviršija 24 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžio (toliau – – 6960 Lt).
Skirtumas tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų skaičiuojamas nuo visų per mokestinį laikotarpį parduotų šios grupės daiktų.
Pavyzdžiai:
1. Gyventojas 2003 metais pardavė šį turtą:
baldų komplektą už 1000 Lt ir kompiuterį už 3000 Lt.
Gyventojas turi šių daiktų įsigijimo dokumentus: baldų komplekto įsigijimo kaina – 800 Lt; kompiuterio – 2000 Lt. Su turto pardavimu susijusių išlaidų gyventojas neturėjo. Taigi gyventojo pajamos iš šio turto pardavimo sudarė 4000 Lt (1000 + 3000). Turto įsigijimo kaina sudarė 2800 Lt (800 + 2000). Šio turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudarė 1200 Lt (4000 - 2800). Kadangi ši suma mažesnė nei 24 pagrindiniai (6960 Lt), todėl pajamų mokesčio nuo šių turto pardavimo pajamų mokėti nereikia.
2. Tarkime, kad gyventojas 2003 metais pardavė:
antikvarinį baldą už 7000 Lt, pašto ženklų kolekciją už 10 000 Lt.
Gyventojas turi tik antikvarinio baldo įsigijimo dokumentą (įsigijimo kaina – 2000 Lt), pašto ženklų įsigijimo kaina – 7000 Lt, tačiau įsigijimo dokumentas neišsaugotas.
Su turto pardavimu susijusių išlaidų gyventojas nepatyrė. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį gyventojas gavo 17 000 Lt turto pardavimo pajamų (7000 +10 000). Turto įsigijimo kaina – 2000 Lt (pagrįsta dokumentais). Turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudaro – 15 000 Lt (17 000 - 2000). Ši suma viršija 24 , viršijančioji suma – 8040 Lt (15 000 - 6960) yra apmokestinamos pajamos.
4. Viršijančios 24 pagrindinius turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, apskaičiuotos kaip skirtumas tarp turto pardavimo ir įsigijimo kainos, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. 6 str. 2 dalies komentarą).
5. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare.