Artėja Valentino diena

Sustok, akimirksni žavingas - magiški daktaro Fausto žodžiai. Ar ne? Juk taip dažnai norisi juos ištarti. Ypač įsimylėjus... O čia tiktų šios eilės:

Gyvenimas skirtas ne tam, kad tylėtum,
Gyvenimas skirtas tam, kad mylėtum,
Kad kartkartėmis tyliai kentėtum,
Ir amžiną meilę žadėtum...
Su Sv. Valentino diena visus!!!!!!!!!!!!!
Smagaus ir gero vakaro visiems!!!!!!
Daug meiles, silumos, graziu zodziu, Ir dar daug smagiu akimirku!!!!!!!!!!!

Apkabinti...
Sušildyti...
Paglostyti...
Paguosti...
Nuraminti...
Apsaugoti...
Palaikyti...
Padrąsinti...
Rūpintis...
Priglausti...
Išklausyti...
Suprasti...
Padėti...
Laukti...
Ilgėtis...
Šypsotis...
Virpėti...
Prisijaukinti...
Džiaugtis kartu...
Liūdėti kartu...
Kilti kartu...
Kristi kartu...
Svajoti kartu...
Kurti kartu...
Žengti pirmyn kartu...
Užmigti kartu...

Visa tai ir dar daugiau telpa žodyje MEILĖ.
Jei tokią turit – saugokit ir branginkit!
Jei dar nesutikot– ieškokit širdim ...

su Meilės diena visus, tegul jūsų širdys prisipildo meilės ne tik šiandien, bet būna pilnos visą gyvenimą

[color=red][/color]

MEILĖS RECEPTAS


200g. šviežių jausmų ir 100g. aistros. Pridėti daugiau bučinių ir sumaišyti su apkabinimu.
Vartoti dviese

Mylėkit
Mylėkitės
Būkit mylimi
Gyvenkite meilėje

Meilės

Seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno visi žmonių jausmai: Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas ... ir taip, kaip ir kiti Jausmai, ... greta gyveno ir Meilė. Vieną gražią dieną Jausmams buvo pranešta, kad jų sala netrukus paskęs. Taigi, visi susiruošė savo laivus ir apleido salą. Tik Meilė laukė iki paskutinės akimirkos. Salai skęstant, Meilė prašėsi pagalbos. Ir praplaukė Turtingumas savo prabangiu laivu pro Meilę. Ši paklausė: Turtingume, ar gali mane pasiimti su savimi? Ne, aš negaliu. Savo laive aš turiu daug aukso ir sidabro. Čia tau nėra vietos. Toliau klausė Meilė Išdidumo, kuris plaukė įspūdingu laivu pro šalį: Išdidume, aš tavęs prašau, gal galėtumei mane pasiimti su savimi? Meile, aš tavęs pasiimti negaliu, atsakė Išdidumas, Čia viskas taip tobula. Tu galėtum mano laivą apgadinti. Dabar Meilė kreipėsi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį. Liūdesį, prašau tavęs, paimk mane su savimi. O Meile, atsakė Liūdesys, aš esu toks liūdnas, kad turiu likti vienas. Keliavo ir Džiaugsmas pro Meilę, bet jis buvo toks patenkintas, jis net negirdėjo, kai Meilė jo šaukėsi. Staiga tarė balsas: Ateik Meile, aš pasiimsiu tave su savimi. Tai buvo Amžius, kuris taip kalbėjo. Meilė buvo tokia dėkinga ir laiminga, kad ji pamiršo Amžiaus paklausti, kuo jis vardu. Kai jie pasiekė krantą, Amžius nukeliavo tolyn. Meilė suprato, kad ji jam liko labai skolinga, todėl klausė Pažinimo: Pažinime, gal gali pasakyti, kas man padėjo? Tai buvo Laikas, atsakė; Pažinimas. Laikas? paklausė Meilė, kodėl Laikas man padėjo? Ir Pažinimas atsakė: Tiktai Laikas supranta, kokia svarbi yra Meilė gyvenime.

Ką galima būtų dar pasakyti apie Meilę,
kai šitiek per šimtmečius pasakyta, prirašyta...
Meilė.....
Te širdį sušildo,
Sielą nugirdo...
Su Valentino diena:)

Meilės himnas

Dviejų širdžių ištikima draugystė
Jokių nepaiso kliūčių kelyje.
Juk meilė dar – ne meilė, jeigu ją
Sutriuškina klasta ir išdavystė.
Tikroji meilė – tai žvaigždė skaisti,
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį,
Kai laivą svaido viesulai pikti.
Ne, meilė ne pastumdėlė Likimo;
Jai visagalis Laikas nebaisus,
Kuris naikina lūpų radastus
Ir iš visų tą pačią duoklę ima.
Jei tau meluoja posmai šių eilių, -
Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu…



Viliamas Šekspyras

Mylėkite ir būkite myli....

SU VALENTINO DIENA

Su valentinovke

http://skill.ru/images/2006/12/18/170838.swf

Meilė...
Tai noras šaukti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes..
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu
Ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai visiška dvasios ramybė, po aistra varginančios nakties,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jam užtrukus grįžti...
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,
Tai gebėjimas pažinti jo žingsnius laiptinėje,
Tai nepasotinamas jos kūno, balso, kvapo troškulys,
Tai noras drauge tylėti,
Tai gebėjimas neatsiminti, kada baigėsi miegas ir prasideda glamonės,
Tai laiškeliai vonioj ant veidrodžio,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai noras nubudus įsitikinti, kad jis šalia,
Tai skambutis jai į darbą, neturint ką pasakyti,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas....

Su šv.Valentino diena !!!

apkabinkim 2007.ppt

O kam dovanos nepatinka?
Man atrodo visiem patinka
Kas dar kokiu nuostabiu zodziu zino? Ar ivairiu vaizdeliu? Si diena juk meiles pilna :)

Ai, nu ką tu čia. Pasidžiauk geriau. Nors vieną kartą metuose žmonės suranda laiko meilei

Parašyk savo el.pastą, nes čia prikabint neleidžia-per didelis...

Prosai,
nu nereikia mums jokių ten ypatingų dovanų, skambių žodžių ir t.t.
Tiesiog dar kartą norim išgirsti, kad mylit...

Šv.Valentino baladė


Ši baladė tikrovei labai artima:
Žemėj Velnias gyveno kadais su šeima.
Nežinia kaip seniai jis jau buvo našlys
Atminimui žmonos liko dukterys trys.
Dar ketvirtą turėjo slapta nuo žmonių.
(Nešventų pasitaiko, deja, ir velnių!)
Taigi buvo kitoms ji sesuo netikra,
Toji Laumės gražuolės ir Velnio dukra.
Daug dienų, gal daug metų praėjo, kasžin,
Velnio dukros vis augo, vis ėjo gražyn...
Tiktai tėvas paliego ir nutarė kartą:
"Dukras man už vyrų išleisti jau verta!"
Ir pačią vyriausią pakvietęs į rūmą, jai tarė:
"Tau kraičiui skiriu išdidumą."
O vyrą įžymų ir gražų išrinko -
Vyriausioji tapo žmona karininko.
Antrosios jaunikis - turtingas pirklys,
Besaikis godumas - jos kraičio dalis.
Trečiajai - poetą akių mėlynų
Ir įteikė nerimą jiems dovanų.
Išgirdusi tai, ir duktė ketvirta
Išdrįso ateit, nors nebuvo kviesta...
"Tau neskirsiu dalies!"
Tarė Velnias piktai.
"Teks tau vyrą taip pat susirasti pačiai.
Tave motina šaukdavo meilės daina,
Tad be turtų keliauk per pasaulį viena!"
Atsiduso duktė ir nuleido akis...
Tą akimirką apgaubė žemę naktis,
Netgi tėvui pačiam pasidarė gūdu...
Ir tada pavadino ją Meilės vardu.
Ir keliauja ji per pasaulį,
Neša žemei pavasarius, žiedus ir saulę,
Galingesnė už mirtį, per amžius jauna,
Ją supranta be žodžių širdis kiekviena.
Jos kerintis žvilgsnis lyg jūra gili,
Ją kartą išvydęs, pamiršt negali.
Ją matysi tamsiais ar auksiniais plaukais,
Šypsnys jos tau žemę ir dangų pakeis.
Ir ilgėsies tu jos, neužmigęs nakčia,
Abejonių ugnim degins sielą kančia...
Vieną švelniai ji guos,
Kitą žiauriai kankins,
Ir kiekvienas vardu ją kitokiu vadins.
Ji ateis kaip audra ar už sapną tyliau,
Ją mums lemta pažint anksčiau ar vėliau...
Jei išdrįstų kas nors likti jai abejingu,
tas gyvenimą visą paliks nelaimingu.
Ji ateis šaukiama ir nelaukta visai,
Kartais sako, kad ją siuntė Velnias patsai!

mano emeilas bistrovaite@yahoo.com
laukiu failiuko

Jau išsiunčiau