rašė: Neveltui sakoma, kad šuo tarnauja šeimininkui, o šeimininkas katinui smile tik laiko klausimas kada jinai okupuos visus tavo stalus
Vargšė ta mūsų katytė. Išėjau ryte į balkoną. O toji laiminga išlėkė iš paskos. Stryklelėjo ant turėklo, ir... neapskaičiavusi atstumo iškrito per balkoną.
Antras aukštas. Nukrito į kaimynės gėlių darželį. Mergaitė nubėgusi parsinešė namo. Susimušusi smarkokai galinę letenėlę. Net prakirsta oda. Žaizdelė nedidelė. Dezinfekavome.
Bet visą dieną gulinėja kojytę apsikabinusi. Minti tai ji ant jos mina. Išsigandusi siurblio net bėgo nešlubuodama. Bet, visumoje tai tokia nelaiminga ligoniukė.
Net pilvuką leidžia paglostyti. Tik ėsti atsisako.
Gal smarkokai susitrenkė.... Bet neverkia. Tik ištiesusi skaudančią kojytę guli tyliai.
Niekaip nesuprantu, į ką ji taip prasikirto kojytę... Ten nieko tokio aštraus nėra.