Lea rašė:
Taip. Ir atvirkščiai, kai mažas vaikas mato, kad tėvai, ypač mama šaltai, abėjingai kalba apie gyvunus, net jeigu tai tik žodžiai ir veiksmo (nuspirti, suduoti) dar nėra, jis perima šitą elgesio formą kaip normą ir poto irgi sakys (pradžiai) "užknyso" tie gyvunai, o vėliau be gailesčio galės įspirti, partrenkti, užsiundyti, "išspręsti problemą" apnuodijant...ir pan. Jis nejaus gyvybės svarbos. Net jeigu tai tik mažas gyvunas.
Juk sena tiesa, kad sadistai visad pradžiai "treniravosi" ant gyvunų...poto perejo prie žmonių. VISKAS iš šeimos.
nesutinku ...pas mus mama niekada nemėgo ir nemėgsta jokių gyvūnų, bet mes nuo pat vaikystės namuose turėjome šunį ( ir nevieną), net ir katė yra buvusi
ir dabar visi mūsų šeimynos "vaikai " jau savo šeimose augina po gyvūną