mariska rašė:
Man labai patiko žiūrėti "gyvūnų policiją" ar kaip jinai vadinasi... ten atimtus šunys, po kurio laiko testuodavo... na tie šunys būdavo baisūs tiek fiziškai, tiek psichiškai.... Vieni būdavo kaip katinai, su kitais dirbdavo ilgai, bet paruošdavo gyvenimui šeimoje... kitus... kitus tekdavo užmigdyti, nes.... jų psichika būdavo tiek sutraumuota, kad net socializacija ir laikas nerodydavo jokių ženklų, o testų metu būdavo baisu ką jie gali. (testuodavo paprastomis gyvenimiškomis situacijomis, kurių pilna buitis)
Va, širdele, ir aš apie tą patį :) Žinau, kad galvojame vienodai. Tik gal mintis raštu reiškiame skirtingai.
Ne sąraše esmė.
Ne veislėje esmė.
Esmė - gyvūno savininkas. Jo blogos ar piktos emocijos, gyvūno gyvenimo sąlygos įtakoja gyvūno psichiką.
Pačios pikčiausios išvaizdos šuo gali būti dideliu katinu. Ir atvirkščiai.
Todėl ir prašau: pasirašykime, kad nebūtų šio idiotiško sąrašo.
Ne nuo to, kaip visada, pradedame :)
Nesiplėsdama dar noriu pasakyti: gyvūnų temoje kalbame apie gyvūnus ir pagalbą jiems.
Ir nieko čia nėra didvyriško, priglausti.
Tai elementarus žmogiškumas.
Turim sąlygas - priglaudžiam, neturim - nepriglaudžiam.
Senukai, gęstančios jų akys... na, nereikia čia gailestingai taip.
Ne vienas turim karčios ir skaudžios patirties. Ir nelyginam to su pagalba gyvūnams.
Tai nelyginama, tiesiog.