Maži vaikai mažos bėdos, dideli vaikai ir bėdos didesnės. O aš tai turiu problemą su svetima mergaite (giminių). Pasiprašė praeitą vasarą, mama jos užsienyje tėvas bedarbis , išgeriantis. Priėmiau, pati auginu sūnų, galvoju mergaitė, kaip bus gerai, bus mano sąjungininkė prieš vyrus
. Jei 14m, vienintelis rūpestis - berniukai, sms, mob. telefonas. Mokinasi dvejetais, praleidinėja po trečdalį pamokų į pusmetį. Pati prisirašo pažymių į knygelę. O jau meluoja......... Tesiog kraupu. Kalbuosi su ja " kodėl taip darai, juk tavęs niekas nemuša, kam tas melas???'. Tyli...Ir toliau savo daro. Nezinau, kodėl ji manęs negirdi....
Ir žinot nekaltinu mergaitės. Kalta tik jos mama, kuri jau penkti metai yra palikus ją. Jokie gražūs drabužėliai, atsiųsti iš už atlanto , neatstos mamos.
O man sunku, visa tai labai slegia. Paauglystė tai amžius su kuriuo reikia pragyventi, bet nekovoti.......