Padvaiskas rašė:
Atsilyginciau, jei kas pamokytu kaip vesti apskaita mazam uab su sia programa.
Vienas darbuotojas, ne pvm, kelios saskaitos per menesi, isigijamas ilgalaikis turtas. Su kompiuterija draugauju puikiai, bet pasiklystu tarp D K saskaitu. Nesu debilas, mokausi greitai;)
Veiksmas Vilniuje. Brusktelkit sms, siuo metu as ne lt.
+370 614 36408
Programos "Pagalboje" yra paaiškinimas apie "buhalterijos teoriją ir praktiką" . Tai gal paskaitysite ir to pakaks. Yra net "Įvadas į buhalterinę apskaitą" .
rašė: 5.1.1. Įvadas į buhalterinę apskaitą
Buhalterinės apskaitos teorinis pagrindas yra vadinamoji fundamentinė apskaitos lygybė: TURTAS = NUOSAVYBĖ + Pajamos - Sąnaudos. Ji remiasi teiginiu, kad pats turtas yra nekintamas, gali kisti tik jo forma (pavyzdžiui: pinigai į prekes, žaliavos į naujas prekes ir pan.) ir nuosavybės subjektas (priklausomybė, pavyzdžiui: akcininkų, banko ir pan.).
Įsteigus akcinę bendrovę ir įnešus įstatinį kapitalą, jos turtas bus lygus įstatinio kapitalo dydžiui, o akcininkai įgyja nuosavybę į akcijas įstatinio kapitalo sumai. Tai galima pavaizduoti taip: TURTAS (pinigai 100000 Lt) = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ (paprastosios akcijos už 100000 Lt). Kai ta pati akcinė bendrovė paima 40 tūkst.lt paskolą ir nusiperka reikalingus įrengimus už 80 tūkst. Lt, lygybė pasikeičia taip: TURTAS (įrenginiai 80 000 Lt, pinigai 60000Lt) = NUOSAVYBĖ (akcijos 100000, paskola 40000 Lt). T.y. iš vienos pusės įmonė gauna iš banko turtą (lėšas) bei įsigydama įrengimus pakeičia turto formą iš piniginių lėšų į kitą materialų turtą (įrengimus), o iš kitos pusės bankas įgyja nuosavybę į paskolą, suteiktą įmonei.
Taigi lygybė visada išlaikoma ir yra tinkamas pagrindas apskaitos vedimui. Duomenys apie visą turtą, kuriuo disponuoja organizacija, ir šio turto nuosavybės subjektą (-us) yra pateikiami ataskaitoje, vadinamoje Balansu. Duomenys apie gautas pajamas ir patirtas sąnaudas yra pateikiami ataskaitoje, vadinamoje Pelno (nuostolio) ataskaita. Šios ataskaitos struktūriškai pagal turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšis pateikia įmonės būklę konkrečiu momentu. Pavyzdžiui: turto vertė yra išskirstoma pagal turto rūšis: pastatai, kompiuteriai, automobiliai, kiti įrengimai, pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje, gryni pinigai; pajamos yra išskirstamos: nario mokestis, banko palūkanos. Būtent šios dvi ataskaitos sudaro pagrindą įmonės apskaitos ataskaitų rinkinio, vadinamo finansine atskaitomybe.
Kai įmonė turės pajamų (pavyzdžiui, parduos prekes) arba patirs sąnaudas (pavyzdžiui, išmokės darbo užmokestį), šios aplinkybės akivaizdžiai nulems tai, kad balansas tarsi "nebesigaus" - juk išmokant darbo užmokestį sumažės pinigų kiekis įmonėje be atitinkamo pokyčio nuosavybėje, o parduodant prekes pinigų kiekis padidės vėlgi be atitinkamo pokyčio nuosavybėje. Šis tariamas neatitikimas eliminuojamas fundamentaliosios apskaitos lygybės antrojoje dalyje įvedant korekciją pagal pajamas ir sąnaudas. Pajamų sumavimas arba sąnaudų atėmimas reiškia ne ką kita kaip įmonės patiriamą pelną arba nuostolį. O pelnas arba nuostolis apskaitos moksle yra laikomas įmonės savininko nuosavybe. Atitinkamai įmonės uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis yra kaupiamas ir atvaizduojamas atitinkamoje balanso ataskaitos grafoje kaip nuosavybė ir išsprendžiama balanso "neatitikimo" problema.
Finansinės atskaitomybės ataskaitos parodo organizacijos finansinę būklę tam tikru fiksuotu laiko momentu, tačiau neparodo finansų dinamikos, turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų atsiradimo ir kitimo proceso. Dinamikai apskaitoje atskleisti ir fiksuoti apskaitoje naudojami specialūs registrai: Sąskaitos. Sąskaitose fiksuojama jau minėtų turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšių kitimas. Visos sąskaitos turi numerius ir pavadinimus. Kiekviena sąskaita (arba keletas jų) atitinka tam tikrą balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę.
Sąskaitos yra klasifikuojamos į klases (kurios atspindimos pirmajame sąskaitos numerio skaitmenyje).
Įmonės naudojamų sąskaitų (turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų skaidymas pagal rūšis) sąrašas yra vadinamas Sąskaitų planu ir tvirtinamas organizacijos vadovo įsakymu. Visos įmonės naudojamų sąskaitų sąrašas sudaro vadinamąją Didžiąją knygą.
Tačiau sąskaitose fiksuojamas tik ūkinės operacijos arba įvykio rezultatas, nerodant pačios operacijos. Siekiant išsamiai atspindėti konkrečią operaciją, ji yra registruojama dviem (gali būti daugiau) įrašais - tai vadinama dvejybiniu įrašu. Dvejybinis įrašas - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma - į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. Apskaitoje nenaudojami neigiami skaičiai, vietoje to kiekviena sąskaita turi dvi apskaitos grafas - debetą (padidėjimui registruoti) ir kreditą (sumažėjimui registruoti).
rašė: Turto ir sąnaudų apskaitos objektų (1, 2 ir 6 klasės sąskaitų) padidėjimas fiksuojamas debete, o sumažėjimas kredite. Nuosavybės ir pajamų (3, 4 ir 5 klasės sąskaitų) apskaitos objektų padidėjimas fiksuojamas kredite, o sumažėjimas debete. Paprastai turto ir sąnaudų sąskaitos turi vadinamąjį debetinį likutį. Nuosavybės ir pajamų sąskaitos turi kreditinį likutį.
Taigi, susiejus fundamentinę apskaitos lygybę su dvejybinio įrašo principu gauname visą buhalterinės apskaitos esmę atspindinčią formulę.
Ūkiniams faktams registruoti naudojami registrai. Paprasčiausiu atveju naudojamas tik vienas registras - Bendrasis žurnalas. Jame registruojamos visi ūkiniai faktai chronologine (gr. chronos - laikas) tvarka. Tačiau taikant tokią formą duomenys nėra sisteminami, apskaita virsta tik įmonės veiklos piniginiu atspindžiu, nėra jokios informacijos apie kiekinius. Todėl ūkinių faktų registravimui, o tuo pačiu ir duomenų sistematizavimui naudojami specialieji registrai. Tiek Bendrasis žurnalas, tiek specialieji registrai yra sintetiniai t.y. duomenys iš jų perkeliami į Didžiosios knygos sąskaitas. Jeigu reikia turėti informacijos apie kiekius, naudojami analitiniai registrai. Paprastai juose detalizuojamos į sintetinius registrus įtrauktos sumos nurodant kiekius.
Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui registruojama apskaitos operacija, vadinama penktos ir šeštos klasės sąskaitų uždarymu. Susikaupę penktos klasės kredito ir šeštos klasės debeto likučiai sulyginami ir išvedamas įmonės veiklos rezultatas pelnas (nuostolis), o šiose sąskaitose lieka nuliniai likučiai. Išvedus kitų turto ir nuosavybės sąskaitų likučius yra sudaroma įmonės finansinė atskaitomybė.
Programa orientuota į įmones kurios apskaitą veda kaupimo principu, taiko dvejybinio įrašo sistemą, rengia sutrumpintą ar pilną finansinę atskaitomybę. Kaupimo principas reiškia, kad reikia mokėti skirti įplaukas ir išlaidas nuo pajamų ir sąnaudų, t.y. uždirbtos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos - kai jos patiriamos uždirbant pajamas, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Buitiškai kalbant "apskaita pagal išrašytas sąskaitas" o ne gautus pinigus.