Niemand rašė:
Jotjot rašė:
rašė: ne greitis kliūtis, o chronologiško vedimo reikalavimas taikant nuolatinę apskaitą
paaiškinkit plačiau...
Įvedamas pardavimas, apskaičiuojama savikaina, kuri nurašoma, t.y. atsiranda BŽ atitinkamose korespondencijose.
Įvedus pažeidžiant chronologiją ankstyvesnį pardavimą, pgl FIFO bus klaidingai paskaičiuota savikaina, ir kas blogiausia pirmojo pardavimo savikaina pataps klaidinga, o ji jau BŽ randasi.
FIFO, LIFO atvejais dar ilgalaikėj perspektyvoj gaunasi kažkoks balansavimas (nors trumpalaikėje perspektyvoje net labai gali iškraipyti balansą, taip pat ir mokestiniais tikslais), o vidurkių metodo atveju skaičiai su niekuo nebedraugauja, nes partijų kaina iki paskutinio perleidimo yra vertinama pgl tos paskutinės perleidimo operacijos savikainą. Žodžiu matematika visiškai negroja.
Pasiimk popieriaus lapą ir pabandyk pamodeliuoti savikainos paskaičiavimus ir kas su lais nutinka pažeidus chronologiją.
Sutinku, tokia problema yra. Esu matęs kaip tai sprendžiama kitose programose.
1. Pragma. Ataskaitinio laikotarpio eigoje skaičiuojama vidutinė savikaina. Pajamuojant vienarūšes medžiagas savikainos pokyčiai būna nereikšmingi, todėl informacija yra patikima sprendimams priimti. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra funkcija, kurios dėka buhalterija įvykdo savikainos perskaičiavimą. Tai atliekama, kai sistemoje nebedirba kiti vartotojai (pardavėjai, vadybininkai, sandėlininkai ir kt.). Laikotarpis uždaromas, sąskaitų likučiai perkeliami į sekantį laikotarpį.
2. Rivilė. Skaičiuojama kiekvienos operacijos tiksli savikaina fiksuojant operaciją. Automatinio savikainos perskaičiavimo mechanizmo nėra. FIFO neatitikimus galima tikrinti padarius ataskaitą, kurioje matosi išfiltruotos operacijos su atsargomis, kai išlaidavimo datos yra ankstesnės nei pajamavimo. Koreguoti tenka rankiniu būdu atpalaiduojant tas operacijas ir perfiksuojant iš naujo. Perfiksuojamos ne visos operacijos nuosekliai, o tik tos kurios turi įtaką galutiniam FIFO likučiui, t.y. žiūrima, kad sandėliuose liktų vėliausiai pirktos prekės. Toks koregavimas galimas, jei BŽ nėra spausdinamas. Kitu atveju daromi koreguojantys įrašai - įverdamos operacijos su atsargomis, taisant FIFO likučius rankiniu būdu.
Abu atvejai skirtingi. 1-uoju atveju sutaupomas laikas nukrypimams ištaisyti. Bet nėra griežtos tvarkos fiksuojant operacijas registruose. Kaip praktika rodo, tai ir nebūtina, jei ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. 2-uoju atveju gaištamas apskaitininko laikas savikainos nukrypimams taisyti, tačiau jei procesas kontroliuojamas periodiškai dažniau nei vienąkart per metus, tai didelių problemų irgi nesukelia.