Nemokama apskaitos programa

transportas_1.docx

Ačiū
dabar supratau ko nebuvau padariusi .
Viskas dabar susivedė
Ir bendram žurnale teisingai sukrito
pati tikrai dar ilgai būčiau braidžiusi

Šitie klausimai kas antram puslapyje

dar toks pastebėjimas, jeigu darbuotojas gauna pareiginį darbo užmokestį, kodėl skaičiuoja pagal dirbtas valandas?
situacija tokia:
kovą dirbo 17dd 67val
DU 150€/mėn.
programa skaičiuoja 150/83d. val*67val=121,08€
pagal mane turėtų būti 150/21dd*17d=121,43€

aišku galiu pataisyti valandas bet ar paskui nebus klaidingas VDU?

Laba diena
Blogai skaičiuoja priedus darbuotojams kurie dirba naktinį darbą ir višvalandžius(Priedas1)
Nustatytas priedas turi būti lygus priskaičiuotam priedui ir prie naktinio, viršvalandinio darbo neturėtų prisiskaičiuoti.
Priede 2, darbuotojas nedirba naktinio darbo, tai jam prisikaičiuoja gerai.

DUŽ yra nurodoma, kiek faktinių d.d., d.v. ir kiek grafikinių d.d., d.v. Jei darbuotojas dėl kažkokių priežasčių neišdirbo visų grafikinių valandų, reiškiasi neuždirbo ir visos algos.
Programa grafikines dienas ir valandas skaičiuoja apytiksliai, šiuos du skaičius reikia prisižiūrėti pačiam.

Programa skaičiuoja teisingai.

LAT 2006 m. rugsėjo 6 d. J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“ Civilinė byla
Nr. 3K-3-451/2006 m.

Šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Jų 2003 m. sausio 19 d. sudarytos darbo sutarties 4 punkte nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 700 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. šis darbo sutarties punktas buvo pakeistas, nustatant, kad ieškovei mokamas ne mažesnis kaip 4,62 Lt valandinis atlygis ir premijos, kurių skyrimo bei mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato darbdavys. Nuo 2003 m. liepos 1 d. minėtas darbo sutarties punktas buvo vėl pakeistas, nustatant, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai nekintamąją darbo užmokesčio dalį 2,70 Lt už valandą, priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 70 ir stabilumo premiją pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 71. Vėliau minėtas darbo sutarties punktas buvo ne kartą keičiamas: pakeisti priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą reglamentuojantys įsakymai, nuo 2004 m. gegužės 1 d. nekintama darbo užmokesčio dalis padidinta iki 3 Lt už valandą. Už darbą poilsio dienomis atsakovas ieškovei dvigubai apmokėdavo tik nekintamą darbo užmokesčio dalį. Ieškovė 2005 m. kovo 14 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą perskaičiuoti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2004 m. birželio 30 d., įtraukiant į dvigubą apmokėjimą ir darbų įkainiuose numatytas priemokas, bei išmokėti susidariusį atlyginimų skirtumą.
Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sutinka su apskųstų procesinių sprendimų išvadomis, kad atsakovo mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra ieškovės darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Iš byloje pateiktų atsakovo dokumentų, reglamentuojančių priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premiją, matyti, kad šios išmokos mokamos už tam tikrų rodiklių įvykdymą. Be to, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą lokaliniuose aktuose yra paties atsakovo įvardijama kaip priemoka gamybos darbuotojams prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsakovo 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 71 „Dėl stabilumo premijos skyrimo“ priedo 1 paragrafe nurodyta, kad stabilumo premija mokama „siekiant pakelti atlyginimą gamybos darbuotojams, kuriems mokamas fiksuotas valandinis atlyginimas arba atlyginimas už padarytą darbą“. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad kasatoriaus mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija turėtų būti vertinamos kaip premijos, kurios apskaičiuojant išmokas už darbą poilsio dienomis yra nedvigubinamos.
Kasatorius, teigdamas apie netinkamą DK 192 straipsnio 1 dalies taikymą, šią teisės normą aiškina netinkamai. DK 192 straipsnis, reglamentuojantis darbo apmokėjimą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, aiškintinas ir taikytinas sistemiškai su DK 191 straipsniu, reglamentuojančiu normalių darbo sąlygų užtikrinimą ir nurodančiu, kokios sąlygos yra laikomos normaliomis darbo sąlygomis. Tuo tarpu mokėjimo už darbą poilsio dienomis DK 192 straipsnis nereglamentuoja ir bylą nagrinėję teismai šios teisės normos pagrįstai netaikė.
CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo teiginius, bylos duomenis bei apskųstus procesinius sprendimus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, todėl teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai DK 194 straipsnio 1 dalies pagrindu dvigubindami ieškovei pagal DK 193 straipsnį atsakovo išmokėtą priedą už viršvalandinį ir nakties darbą, netinkamai taikė DK 194 straipsnio 1 dalį. DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas. Darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, pažeisdami materialinės teisės normas priteisė ieškovei jos prašomas papildomas priemokas - viso 13,07 Lt už viršvalandinį ir nakties darbą poilsio dienomis.

labai dėkui už info

Nepanaudotas atostogas lyg blogai skaičiuoja (atleidimo data - priėmimo data + 1)*28/365
o programa lyg skaičiuoja (atleidimo data - priėmimo data)*28/365

Man ESFA kažkada pareikalavo skaičiuoti būtent taip, nes jie taip excel skaičiuoja. Kadangi teisės aktai nenumato tikslios formulės, pasidariau, kaip man patogiau ESFA ataskaitas teikti.

įdomu kodėl jie taip skaičiuoja, nes jei žmogus pvz priimtas 2015.02.12, atleistas 2015.04.03 tai gaunasi, 51 k.d(3,91), o ne 50 k.d. (3,83). Visos dienos skaičiuojasi imtinai. Gal būtų galima pataisyti, kaip mes buhalteriai skaičiuojam? pas mus irgi exceliukai yra
Senoje programoje skaičiavo gerai.

darbuotojų sutarčių registre suvesta ir matosi DU tipas - valandinis
o darbuotojo kortelėje Nustat. DU tipas - kažkodėl pareiginis?

Laba diena,
atsargų apskaita pagaliau aiški.
O kaip vedate programoje trump.turto ( piestukai, tual.pop.ir pan.) apskaitą?
"Tipas" renkates "kita", suvedat pavadinimą ranka? O nurašymus darot exeliu patys?
Dėkoju.

Iškilo toks klausimas, jei jis jau buvo aptartas prašau nepykti.
Gaminu tris gaminius, mano atveju auginu tris zemes ukio kulturas. Perku medziagas į sandeli, į 2 klasę, sakykim trašos. Patrešiu viena iš kultūrų ir nurašau medžiagas į sanaudas, čia turiu susikuręs saskaitą butent tai kultūrai nurašinėjamoms trašoms, tas pats su darbo sanaudom, kuro sanaudom ir kitomis aiskiai kulturai priskiriamomis sąnaudomis.
Klausimas ar galima kažkur užsifiksuoti gaminį, mano atveju auginamą kultųrą, ir kai nurašinėju medžiagas į sąnaudas, kad jos pradėtu kaupti mano auginamos kultūros savikainą. Nes dabar savikainą turiu susirinkti iš atskirų sąskaitų, tai nėra labai sudėtinga, bet gal sakau yra tokia galimybė padaryti automatiškai.

Sveiki,
Klausimas kaip įsikelti ilgalaikį turtą? Aš IT duomenis suvedžiau per Ilgalaikio turto bendri duomenys. Bet bėda , kad pareikalavo nurodyti BŽ operaciją? O ką aš ten turėčiau nurodyti, jei DK likučius sukėliau per Likučių perkėlimus.
Gal aš ne per tą vietą įkelinėju likučius?
Ir dar klausimas, kaip ant tiekėjų užkabinti konvertuotus į eurus likučius?

Jei kas galite patarkite.

IT_isigijimas.doc

Sveiki,

Turiu problemą. Prekių kiekių vieneto kainą ir vertes sukėliaus Litines, nekonvertavau.
Ką dabar daryti, kaip ištaisyti?

Sveiki,
Svarbus klausimas dėl trump.t.
1. Noriu pasitikslinti dėl trumpal.turto( tual.pop., valiklis buitinis ir pan.) Šios prekės vedasi kaip atsargos, per "naują prekę"? Ar vedasi tik per sąsk.fak. turinį, o paskui ranka per exelį daromi nurašymai?
2. Atsargų likučius susikelti per "naują prekę" ? nes per "prekių lik.perkėlimą" nėra prekių pasirinkimo( tuščia).
Dėkoju.

iš esmės tokios prekės kaip jūs išvardinote, sandėly nelaikomos, jos iškart atiduodamos sunaudoti ir dedamos į sąnaudas. Kaip kam patogiau, galima jas nurašyti atskiru nurašymo aktu, galima tiesiog ant sąskaitos užrašyti kad sunaudota ir pan.

Sveiki, skaitausi forumą ir kaupiu žinias, bet ar galėtumėte kas padovanoti atsakymą ir pasakyti, kurioje vietoje reikia nurodyti banko sąskaitos numerį, kad jis matytųsi ir išrašomoje sąskaitoje faktūroje? Reikia jau išrašyti pirmąją sąskaitą, o nerandu, kur tą numerį įvesti (13 psl atgal tokios informacijos dar neradau)

Įmonės duomenys Regioniniai duomenys

Gal kas vedate nedideles statybines imones apskaita su sia programa? Ir klausimas Niemand ar omanoma ja pritaikyt statybines paslaugas teikianciai imonei?