Atleidimas iš darbo dėl senatvės pensijos

Labas vakaras, grįžtu prie skaudžiausios temos. Mano pažįstamas paraše darbdaviui tokį prašymą:

Prašau Jūsų atleisti mane iš darbo nuo 2009 m. gegužės ..... d. pagal LR DK 127 str. 2 d. dėl senatvės pensijos, išmokant visas su mano atleidimu susijusias išmokas, t. y. man priklausantį darbo užmokestį, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 (dviejų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbovietėje jam atsakė, kad neteisingai parašytas prašymas ir jie turi teisę nemokėti 2 (dviejų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, jei kolektyvinė sutartis nustato kitaip. Be to, paaiškino, kad 127 str. 2 d. nenumato išeitinės išmokos mokėjimą. Padėkit šioje situacijoje.

nereikia naujos temos, klauskite jūsų klausimą atitinkančioje temoje ir gausite atsakymą.

pagal 127 str. 2 d. tikrai priklauso išeitinė 2 men. O dėl kolektyvinės, ar ją tikrai įmonė turi???

140 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

1) iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

taigi pagal šio straipsnio 2 dalį, išeitinė priklauso. Bet va tik klausimas dėl tos kolekyvinės, ar yra ir kas joje tuo klausimu numatyta.
Bet kolektyvinės sutarties nuostatos negali būti blogesnės už nustatytas DK. Na negali pabloginti sąlygų darbuotojui.

Jis padavė tą prašymą gegužės 14 d. ir nori, kad jį atleistų gegužės 20 d. Tačiau darbovietėje pareikalavo, kad jis privalo gegužės 20 d. išeiti po atostogų (jis šiuo metu atostogauja) į darbą ir priduoti visus reikalus (raktus ir pan.) ir tik po šios proceduros jį atleis iš darbo. Ar šie reikalavimai teisėti ir kaip teisiškai tokiu atveju ginčitis su darbdaviu.

Ir dar prie to pačio paklausiu. Tas mano pažįstamas nuo 2009 m. sausio 26 d. iki šiol atostogauja ir pora kartu buvo biuletenyje (neišnaudojo atostogas už kitus metus). Jam darbovietėje paaiškino, kad atleidžiant iš darbo, išeitinei išmokai apskaičiuoti ims paskutinius tris mėnesius, t. y. kov`, balandį ir gegužį. Ar teisingai jie pasielgs, jei žmogelis tuo laikotarpiu atostogavo ir sirgo. Aš manau, kad apskaiąiavimas turi būti nuo paskutiniu triju dirbtu mėnesiu. Gal yra įstatyme straipsniai, kuriais galima apsiginti nuo darbdavio.

tai taip. Atleidimas tada, kai grįš iš atostogų. Ir tą dieną atsiskaitys (priduos raktus, dokumentus ir kt.), ta diena skaitysis paskutinė darbo diena.

Jei tais mėnesiais žmogus sirgo ir atostogavo, t.y.visai nedirbo, tada ims 3 mėnesius iki atostogų, kol dar dirbo.

Ir šie reikalavimai taip pat liečia ir žmones, kurie atleidžiami iš darbo dėl senatvės pensijos? Tada dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką jam skaičiuos pagal minimumą, nes 2009 m. sausio mėn. jis pasirašė su tuo susijusi dokumentą.
Ar skaičiuos nuo paskutinių dirbtų mėnesių?

Labai prašau Jūsų nurodyti kodekso straipsnį ar įstatymą, kuris tą pagristų. Ačiu.

Yra vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas. Pagal jį ir skaičiuoja. Atleidimas dėl senatvės pensijos išimčių nedaro. O kodėl skaičiuos pagal minimumą? Aš manau, kad jam skaičiuotų iš 10,11,12 mėnesių, jei nuo sausio VISAI nedirbo.

Čia tas aprašas:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

punktas 6.10

Kiek aš suprantu jam neturėtų skaičiuoti pagal minimumą netgi jei jis išeis po atostogų gegužės 20 d. į paskutinę darbo dieną (pilnai atsiskaityti su darboviete). Prašyme gi jis prašo atleisti būtent nuo gegužės 20 d.

Tai ar aš teisingai suprantu, kad iki sausio jo alga buvo didesnė, o nuo sausio sumažino? Ar teisingai suprantu, kad nuo sausio 26 jis neturėjo darbo dienų?
Tuomet skaičiuotų taip, kaip rašiau. Be to, apraše numatyti ir kitokie variantai, kai nedirba skaičiuojamu laikotarpiu (p. 6.9), bet turi būti imamas didesnis dydis.
Atsiskaitymo diena tikrai nieko nekeičia, ir ji nebus naudojama skaičiavimui.

Tikrai taip ir yra. Ir jam kaip Jūs parašėt skaičiuos nuo 10, 11 ir 12 mėn., o 2009 m. sausio mėn. nelies. Ar teisingai?

Turėtų neliesti. Paryškinu:
Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius), einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią.

(Atostogos čia neminimos, turbūt tik dėl to, kad jos būna trumpesnės nei 3 mėn.; tai yra pajamų neturėjimas dėl teisėtų priežasčių)

Nrtgi, jei žmogus dirbo nuo 2009 m. sausio pradžios iki 2009 m. sausio 26 d., kadangi už sausį gavo darbo užmokestį. Ar įskaitomas tokiu atveju ir sausis ?

Manau, ne. Bent pas mus taip būtų daroma.

Aš čia tikrai su savo klausimais visiems atsibodau. Tas mano pažįstamas pergyvena, nes buhalterijoje jam paaiškino, kad palies ir sausio mėnesį, kadangi jis tą mėnesį dirbo ir už tai gavo atlyginimą. O jei palies sausio mėnesį, tai jis praranda nemažai pinigų. Ar įmanoma nors kiek jam padėti? Ačiu.

Toje vietoje yra kabliukas: "3 mėnesiai prieš (tarkim) ligos, pradžią."
Jie nerašo "prieš pradžios mėnesį", kaip pvz. apskaičiuojant pašalpas. Tada yra viskas aišku.
Bet kita vertus, yra pasakyta: "mėnesiai", o sausis - čia gaunasi tik mėnesio dalis, nes tą mėnesį jau prasidėjo atostogos. Tokia logika pas mus ir vadovaujamasi, ir imami 3 pilni mėnesiai, buvę iki to nepilno mėnesio.
Gal pas jus mąstoma kitaip.
Gal dar pamėginkite pasikonsultuoti su darbo inspekcija. Situacija jums jau aiški, esmę suprantate, tad ir paklausti žinosite ko ir kaip.
Na, vis bus tvirtesnis argumentas, negu "kažkas tax'e rašė..."