2010-09-19 09:50
Rainis
2011-09-11 06-57
Visai atsitiktinai penktadienį, pasibaigus rusiškam filmui apie Gluchariovą, įsijungiau berods LNK kanalą, kur kaip tik į pabaigą ėjo atrodo laida "Lietuvos daina". Ir pataikiau būtent į vietą, kai Anusauskaitė iš visų plaučių plėšė Smorigino "Paukščius".
Suakmenėjęs klausiau jos "atlikimo", kartu laukdamas, kad trinktels staiga perkūnas ir užmuš šią naivią mergelę už tokį šios dainos atlikimą, kuris nieko kito, tik Dievo bausmės ir šaukėsi.
Ne, netrenkė.
Tai gal komisija išvarys mergelę su palinkėjimais niekada niekada nedainuoti nieko kito, tik "Kokia graži ir nuostabi žvaigždutė"?
Ne. Komisija vienbalsiai išgyrė šią dainą (pritariu), tiesa, nei žodeliu nei pakritikavo, nei pagyrė "atlikėją".
O atlikėja mielu vaikišku veideliu laidos vedėjui gyrėsi, kad šią atlikimo interpretaciją sugalvojusi pati.
Jokiu būdu negaliu pasigirti, kad esu muzikos žinovas. Bet turiu kažkokį supratimą apie tai, iš ko susideda gera daina. Tai visų pirma gera, įsimenanti melodija (ji kartais leidžia nekritiškai pažiūrėti į banaloką tekstą), prasmingas tekstas ir atlikėjas. Nuo jo labai daug priklauso. Dainuoti - išsireikšiu banaliai - reikia širdimi. Kai "Paukščius" dainuoja Smoriginas, manau ir visiems klausytojams su žodžiais "Sugrįš pavasarį saulėtą" prisimena pirmosios šiltos kovo dienos, žydras saulėtas kovo dangus su grįžtančių ančių ar ten kokių žąsų virtinėmis. (Teisybė, dabar bjaurybės dažniausiai Lietuvoje ir žiemoja, tai labai retai jas skrendančias ir matome).
Anusauskaitė nesuprato, kad daina tai ne apie paukštelių giesmininkų migraciją. Ir atliko tą dainą lyg stovėdama prieš stojamųjų egzaminų į Muzikos akademiją komisiją, stropiai ir taisyklingai išdainuodama kiekvieną natą ir galvodama, kad jos mielas veidelis atpirks visa kita.
Nebus iš jos tikros dainininkės, arba dar labai negreitai...