Paslaugos - NE!

Pinigai gauti į sąskaitą - registruojami gavimo dienos kursu.
Dieną, kai perkeliami į kitą sąskaitą - pirmiausiai perskaičiuojami tos dienos kursu, skirtumą priskiriant valiutų kurso kitimui.
Kai ūkinis įvykis suskirstomas į atskiras operacijas, nesunku ir VAS pritaikyti.
Kada norima viską subrukti į vieną komplektą, tada ir VAS negelbsti.

O iš lietuviško numerio į 1882 negalima prisiskambinti?
Tada belieka per Mano VMI siųsti raštišką užklausą.

Registruotis PVM mokėtoju jums be jokių kalbų privaloma, bet vargu, ar pats sugebėsite susitvarkyti, nes kiek suprantu iš jūsų aprašymo, problemų turite daug, būtent:
a) kadangi ribą jau viršijote, reikia nustatyti, nuo kada privalėjote registruotis mokėtoju, užpildyti reikiamą deklaraciją, tada užpildyti prašymą registravimuisi.
b) papildomas sąskaitas išrašinėti reikės, PVM priskaičiuoti reikės.
c) PVM atskaitą daryti galėsite
d) bet didžiausia problema ta, kad prekes pardavinėjate kitų šalių ne PVM mokėtojams. Dėl to - viena, negalėsite naudoti nulinio PVM tarifo, antra, labai galimas dalykas, kad jau senokai reikėjo registruotis PVM (VAT) mokėtoju tose valstybėse, su kurių fiziniais asmenimis prekiaujate.
Todėl manau, kad tik forumo kolegų patarimais vadovaujantis, susitvarkyti nepavyks.
Kreipkitės į kokią apskaitos firmą, ir arba pirkite jos paslaugas, o gal užteks išsamios mokamos konsultacijos.
Jūsų problema gana sudėtinga.

Su PVM nieko nereikia daryti, nes sąskaitą gavote iš Lietuvos juridinio asmens.
O pildymas turėtų būti kelių eilučių. Jei sąskaitoje atskirai išskirtos sumos už bilietus, viešbutį ir t.t., tai kiekvienai sumai reikia atskiros eilutės ir atskiro kodo.
O kodus pasižiūrėkite čia:

Kol yra judėjimas PVM mokesčio sąskaitoje, nenaikins.

Skaitykite taisykles:

Savikaina nulis, neleidžiami atskaitymai irgi nulis, kas čia neaišku?
Nebent ištraukėt citatą iš konteksto.

Na taip.

Sąskaitos sumos nereikia niekur rodyti.
O muitinės priskaičiuotą importo PVM rašote 27 ir 35 eilutėse.

Taip, jūs teisi - negali taikyti pelno mokesčio lengvatos. Štai ir tame leidinyje, kurį nusiunčiau kolegei, yra toks pavyzdys.:
"Mažoji bendrija X turi du narius gyventoją A ir B (įnašų dalys lygios – t. y. po 50 proc.) Tačiau taip pat gyventojai A ir B yra mažosios bendrijos Y nariai, kurių įnašų dalys taip pat lygios – t. y. po 50 proc. Mažoji bendrija X ir mažoji bendrija Y atitinka PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyventojai A ir B kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. mažosios bendrijos X ir mažosios bendrijos Y įnašų, mažosios bendrijos X ir mažosios bendrijos Y apmokestinamojo pelno negalima apmokestinti 5 proc. pelno mokesčio tarifu."
Nors čia rašoma apie MB, o ne UAB, bet tas pats galioja ir UAB.
Taip kad tik nereikia tingėti atidžiai pasiskaityti išaiškinimus, ir nekils problemų bei nereikės klausinėti.

Žiūrint, pagal kokį PVMĮ straipsnį pardavėte. Jei marža - PVM33.
Pridedu pavyzdžius, pasirinkite.

Pagal mane, tai galima lengvata, bet dėl visa ko paskambinkit VMI ar gerai pasinagrinėkit leidinio pavyzdžius.

Tada pripliusuokit tuos vartus, bus ramiau.

1. Be abejo, apskaitoje įsigytas NT registruojamas ta verte, kuri parašyta pirkimo - pardavimo sutartyje - tiek jis jums kainavo. Dar tik prie įsigijimo vertės reikia pridėti mokesčius notarui ir Registrų centrui.
2. O ar vartai pagerino pastato savybes, prailgino jo tarnavimo laiką? Vartų įdėjimą galima laikyti pastato rekonstrukcija? Manau, kad ne, todėl paprasčiausiai juos nurašykite į remonto sąnaudas.

Ne, lengvata gali būti taikoma.
Jei tas akcininkas, kuris įsteigė MB, valdytų daugiau nei 50 procentų akcijų, tada jau gautųsi, kad jis valdo 2 įmones, ir lengvata nebūtų taikoma.
Pridedu ir leidinuką.

Dar paskaityk čia straipsniuką, jei neskaitei.
www.delfi.lt/verslas/ve...

Už tai, ką tu parduodi Lietuvos pirkėjams, PVM mokėtoju gali pasidaryti, kai tavo paskutinių 12 mėnesių apyvarta (ne pelnas, o gauti pinigai) viršys 45 000 €.
Jei perki žaidimus ne Lietuvoje ir parduodi ne Lietuvos pirkėjams, tokia veikla tavęs nepadaro PVM mokėtoju Lietuvoje, tačiau yra kita problema. Laikoma, kad užsiimi taip vadinama nuotoline prekyba toje šalyje, kur prekę parduodi, o ten ribos dėl registravimosi VAT mokėtoju gali būti jau visai kitos.
Todėl gal tikrai parašyk raštišką užklausą VMI (galima internetu. Aiškiai išdėstyk visą savo veiklos schemą, nieko neslėpdamas, išvardink iš ko perki, kam parduodi (ne pavardėmis, aišku, o pvz. "perku iš Vokietijos fizinio asmens" ir panašiai).
Gautu raštu galėsi vadovautis jau drąsiai.

Bet kiek rašei, tai tu kriptovaliutomis neprekiauji? Tu tik jas perki ir tada panaudoji virtualioms prekėms pirkti? Tai tik tarpinė grandis atsiskaitymams, ir tiek?

VMI gal tiesiog nenorėjo kalbėti.
Pirmiausiai reikia įregistruoti individualią veiklą, tai galima padaryti ir internetu. Jei neturi, įsigyk pas savo telefono operatorių mobilų elektroninį parašą. Be abejo, turi savo banko sąskaitą. Toliau vedi paprastą apskaitą - pasidarai sau kažkokį paprastą excelinį žurnaliuką, kuriame skiltys - Bankas eurai, Krypto valiutos, Įsigytos virtualios prekės (žaidimai), Pirkėjai ir dar ko ten reikės pagal rūšis. VMI puslapyje taip pat susirandi apie IDV (individualios veiklos) mokesčius, ko gero, gali tekti iškart mokėti kokį PSD ar Sodrą - nežinau, nes su IDV nedirbu.
Na o žurnalo skiltyse - pirkai prekę - jos kainą su pliusu, pardavei - su minusu ir t.t.
O veiklos rūšį susirask pagūglines tokį EVRK, ten rasi ir veiklos kodą, nereikės VMI klausinėti.

Gal dar kurį laiką vaikščiok ramiai į mokyklą... su tiek žinių apie verslą ir bitkoinus gali tekti labai neužilgo ir BK skaityti.

Būtent taip.
Ta pačia proga paaiškinsiu plačiau apie rezervo nepanaudotoms atostogoms esmę ir prasmę. Ne taip seniai jų dar nebuvo. Atsirado jie tik atsiradus VAS, ir tai tik man atrodo ar ne trisdešimt kelintą VAS parašius.
Rezervai sudaromi tam, kad įmonės savininkai (akcininkai) pamatytų, jog rezultatai nėra tokie puikūs, kaip gali atrodyti. Anksčiau ar vėliau reikės darbuotojus ar atleisti, ar atostogas jiems suteikti, todėl būtina numatyti tam būsiančias reikalingas, neatšaukiamas išlaidas. Jos ir sudaro tą atostogų rezervą.
Tačiau mokesčių rinkėjams tai nelabai patinka - gali sumažinti pelno mokestį, įplaukas į biudžetą. Todėl ir numatyti kiek įmanoma griežtesni apribojimai - tai būsimos įmokos Sodrai neleidžiami atskaitymai (kodėl?), tai ankstesnių metų DU ir panašiai - atseit, reikia dirbti tvarkingai, darbuotojai privalo būti atostogų išleidžiami reguliariai.
VAS, reguliuojančio to rezervo sudarymą ir apskaitą, metodinėse rekomendacijose yra smulkiai išdėstyta metodika. Tačiau berods nieko neužsiminta, kas leidžiama, kas ne.
Palengvindami sau darbą, nemaža dalis buhalterių laikosi tokios taktikos - sudaro rezervus pasibaigus metams ir visus juos priskiria neleidžiamiems atskaitymams, pildydami PLN204. Taip MFA akcininkai mato realius rezultatus, o VMI gauna "teisingą" pelno mokestį.
Šiokia tokia problema, kaip pildyti PLN, iškyla tik tada, kai atostogų rezervas mažėja. Reikia paieškoti, kokioje eilutėje tą sumažėjimą įrašyti. Bet tai lengvai išsprendžiama problema.

Mažinsite (kredituosite) neleidžiamus atskaitymus tą mėnesį, kada eina atostogauti.
Tik dar noriu priminti (nors gal ir žinote), kad leidžiami DU kaupimai yra tik susidarę 2017 metais. Jei darbuotojas neatostogavo keletą metų, ankstesnių metų nepanaudotų atostogų kaupimai taip pat neleidžiami atskaitymai.

Ką reiškia "prekės grįš vasarį"? Jūs parduodate? Ar grąžinsite netinkamas? Gavote jas ar dar ne?
Ir informaciją iš viso pateikite paprasčiau, bus aiškiau. Pvz, ne "buvo sumokėti avansai", o "sumokėjome avansą".

Visiems LT verslininkams lietuviškas PVMĮ yra labai "prie ko", tik reikia : 1) mokėti jį skaityti; 2) sudėtingesniais, ne visai standartiniais atvejais skaityti tikrai gerai paruoštą naujausią jo komentarą.
98 procentai šio įstatymo vienodi visose ES šalyse, ir Lietuvoje jis buvo kuriamas ne kokio Syso, o kompetentingų specialistų, kiekvieną nuostatą derinant su ES direktyvomis.
Jums, kiek suprantu, atradimu tapusi "naujiena" apie elektroninių paslaugų teikimą ES neapmokestinamiesiems asmenims seniausiai aprašyta PVMĮ 13 straipsnyje.
Juk faktiškai kalbame apie nuotolinę prekybą. Jei kokia LT įmonė sugalvos kitoje ES valstybėje, neįkūrusi ten nė jokio verslo subjekto, platinti tos šalies eiliniams pirkėjams savo prekes (kokius sūrius) ar teikti paslaugas (kad ir autoremonto), jokia save gerbianti šalis to nepakęs. Labai greitai būsite paprašytas registruotis toje šalyje PVM mokėtoju ir nors PVM už savo veiklą mokėti. Kaip rašiau, atskirose valstybėse yra tam nustatytos ribos, nuo kada privaloma registruotis, kitose reikia registruotis nuo pirmo euro, ko gero, kiek sunkiau nustatoma tokios prekybos atvejai, kai paslaugos parduodamos elektroniniu būdu.
Aš tikrai nesuprantu, kodėl jūs šitą klausimą iškėlėte. Ar norite ko nors tax kolegų paklausti, ar manotės kažkokią naujieną paskelbęs, ar dar kokie motyvai - nesuprantu. Kolegoms, užsiimantiems panašia veikla, seniai viskas aišku.
Ir savo lietuvišką PVM įstatymą mes gerbiame, ir viską jame (bent jau nuorodas į kitus įstatymus ar direktyvas) randame.
O kai ES priims jūsų laukiamą nuostatą apie 10 000€ ribą, ji tuoj pat atsiras mūsų PVMĮ įstatyme.

Kaip suprasti: ar kasa atvažiuoja į benzino kolonėlę, ar kolonėlė į kasą?
Pirmiausiai išmokite ūkinius įvykius teisingai suskirstyti į atskiras operacijas, tada išsiaiškinkite jų dokumentavimą ir atvaizdavimą apskaitoje.
Štai vadovas degalinėje įpylė kurą į a/m ir sumokėjo grynais, ištraukęs juo iš savo kišenės. Paprasta operacija: Debetuojame turto sąskaitą "Kuras" ir kredituojame sąskaitą "Vadovas"
Panagrinėję sąskaitų planą, tokios būtent sąskaitos nerasime, todėl vadovą pavadinkime atskaitingu asmeniu - tokia sąskaita yra.
Parvažiavo vadovas į įmonės patalpas, pateikė kasininkei kuro čekį, prašo grąžinti pinigus - negi visą laiką mokės savais. Atitinkamai įforminus, gauname operaciją D Atskaitingas asmuo (Vadovas), K Kasa.
Dokumentai šiai operacijai: avanso apyskaita, kasos išlaidų orderis.
Tiesa, paprasčiau atskaitingam asmeniui mėnesio pradžioje iš kasos išmokėti tam tikrą sumą avansu, o tada sau tegu pirkinėja viską įmonės reikmėms.
Tarp kitko, lygiai tokia pati tvarka ir individualiose įmonėse - santykiai su savininku ir kasa apiforminami ir apskaitomi taip pat.

Tiksliai nežinau, kokias jūs ten paslaugas (ar elektronines prekes) užsienio valstybėms teikiate, kokios apimtys, kokie klientai. Tiesiog reikia turėti daugiau informacijos.
Registruotis MOSS neprivaloma, tik patogiau, jei nuotoline prekyba užsiimate keliose ES šalyse - tada nereikia registruotis kiekvienoje atskirai.

Skaitykite LR PVMĮ 12-o straipsnio komentarą, ten rasite atskirų valstybių ribas, nuo kurių privaloma registruotis jose PVM mokėtoju.
Jei vystysite savo veiklą ir greitai viršysite visas ribas, patartina registruotis PVM mokėtoju LT ir jsiregistruoti MOSS sistemoje - taip bus paprasčiau, manau, turint galvoje jūsų veiklos pobūdį.

Ne visai tikslu - tik PVM sąskaitų faktūrų registrai.
Kadangi gauname ir sąskaitų (ne PVM), tenka ir savo reikmėms kažką vesti.